Darykime vienas kitam malonias smulkmenas. Nuo to ne tik mūsų sielos, bet ir visas pasaulis taps šviesesnis ir geresnis.
Einu ryte namo. Laiptinėje skelbimas: „Brangūs kaimynai! Šiandien apie 9:20 prie laiptinės durų buvo pamesti 20 eurų. Jei kas radote, prašau atneškite į 76 butą močiutei Audronei.“ Aš imu 20 eurų, pakylu, skambinu. Atidaro močiutė su prijuoste. Tik pamatė mane, tiesiantį pinigus, iškart apkabino, padėkojo ir apsipylė laimės ašaromis.
Ir papasakojo: „Ėjau miltų, grįžusi ėmiau raktus prie laiptinės, turbūt ir pamečiau pinigus“. BET! Griežtai atsisakė imti pinigus! Pasirodo, per porą valandų aš jau šeštas (!!! ) „radau“ močiutės pinigus! Žmonės, aš myliu jus už tai, kad jūs tokie!!!
*****Dirbu greitojo maisto kavinėje. Šįryt vyriškis priėjo prie kasos ir pasakė: „Už manęs stovi mergina, aš jos nepažįstu. Bet aš norėčiau sumokėti už jos kavą. Perduokite jai „geros dienos“. Ta mergina iš pradžių smarkiai nustebo…o paskui padarė tą patį sekančiam žmogui, stovinčiam už jos eilėje. Ir taip 5 kartus iš eilės!
*****Kartą pamačiau gatvėje močiutę, ji pardavinėjo vieną vienintelę kambarinę gėlę žibutę. Pasidarė jos gaila, sumokėjau 10 kartų daugiau, nei ji prašė. Ji su ašaromis: „bėgsiu į parduotuvę seneliui dešros nupirksiu“. Parsinešiau gėlę namo, o sekantį rytą ji pražydo.
*****Seniai nebuvo tokios audros kaip šiandien. Darbe pasakė, kad kažkas trinasi aplink mano mašiną. Aš puoliau į gatvę. Viskas buvo kaip buvę, išskyrus stogo liuką: kažkas jį uždarė sandariau, kad mašina nenukentėtų per darganą.
*****Parduotuvėje prie manęs priėjo maža mergaitė ir paprašė: „Paimk mane ant rankų“. Aš taip ir padariau, pamaniusi, kad ji pasimetė. Mažylė tiesiog apkabino mane, o paskui nušoko. Aš įsispoksojau į ją, o ji paaiškino:– Norėjau, kad tu nusišypsotum.Aš net pritūpiau iš juoko.
Darykime vienas kitam mažas malonias smulkmenas. Nuo to ne tik mūsų sielos, bet ir visas pasaulis taps šviesesnis ir geresnis.
