Vilnietė Joana (37 m., vardas pakeistas) apie savo vargus pasiryžo papasakoti dėl to, kad tikisi sulaukti specialistų ar paprastų žmonių patarimų komentaruose, ką jai daryti ir kaip suktis toliau. Ji jaučiasi pakliuvusi į nepavydėtiną padėtį ir bijo, kad vyras Marius ją išvarys iš namų, kuriuose gyvena kartu jau trylika metų, augina du vaikus, 12 m. dukrą ir 5 m. sūnų.
Oficialiai Joana su Mariumi nėra ir niekuomet nebuvo susituokusi, bet skyrybų klausimas jai vis tiek labai aktualus. Moteris prisipažįsta, kad su vyru ji gyvena vien todėl, kad neturi kur daugiau gyventi, kitaip sakant, dėl pinigų. „Seniau man, suprantama, atrodė, kad išskaičiavimu paremti santykiai – visiškas absurdas, o dabar pati esu į juos įklimpusi taip, kad nė nežinau, kaip išsisukti.
Tiesiog aš uždirbu 650 Eur per mėnesį, o išėjus iš namų tektų butą nuomotis. Vilniuje bent kiek padoresnio buto nuoma prasideda nuo 300 Eur mėnesiui, žiemą dar komunalinės paslaugos gali kainuoti kokį 100 Eur, tad iš likusių 250 Eur mes su vaikais niekaip nepragyventume. Na, dar gaunu 120 Eur vaiko pinigų, gal ir kokių „alimentų“ išsireikalaučiau, bet baisu, kad ir jie padėties neišgelbės“, – skaičiavo moteris.
Ji prisiminė, kad prieš trylika metų, kai laukėsi pirmojo vaiko, jos išrinktasis siūlė paskolą imti kartu, bet ji to nenorėjo – paskola jai atrodė didžiulis įsipareigojimas visam gyvenimui ir gąsdino. Dabar mano, kad tada padarė klaidą – jei būtų paskolą ėmusi kartu, Marius jos negalėtų varyti iš namų, ji turėtų, kad ir perpus su vyru, teisę į būstą ir nesijaustų tokia bejėgė, kaip dabar. Taigi prieš trylika metų pora pradėjo lauktis vaiko ir apsigyveno kartu dviejų kambarių bute, kurį pirko Marius, paėmęs banko paskolą.
Pradžioje poros santykiai buvo geri, bet metams bėgant vis prastėjo. „Dabar mes visiškai neberandame bendros kalbos ir, atrodo, vienas kitą tik erziname. Vaikais ir namais jis, mano supratimu, rūpinasi pernelyg mažai, namie dažniausiai sėdi prie televizoriaus ar kompiuterio, o man vis priekaištauja, kad namai nesutvarkyti, vakarienei nieko gero neparuošta ir panašiai.
Bet aš dirbu tiek pat, kiek ir jis, po darbo paknopstom lekiu paimti vaiko iš darželio (jis tuo neužsima, neva tai nevyryška) ir grįžusi namo neturiu jėgų ruošt įmantrios vakarienės ir dar visko idealiai sutvarkyti“, – skundėsi Joana. Seniau tik kartais, kai pora susibardavo, Marius atkirsdavo: „Jei nepatinka taip, kaip yra, dink iš mano namų.“
O dabar jis vis dažniau sako, kad norėtų, jog žmona su vaikais dingtų iš jo namų, nes ji jį nervina. „Iš namų aš pati mielai išeičiau, manau, ir vaikams su manimi viena būtų geriau, nei su mumis abiem, kai šitaip nesutariame, bet bėda ta, kad neturiu, kur eiti. Mano tėvai gyvena provincijoje, į kurį grįžti tikrai nesinori.
Susirasti geriau apmokamo darbo man, baigusiai lietuvių kalbą ir literatūrą, nepavyksta. Pavydžiu visiems, kurie turi nuosavus butus Vilniuje. Atrodo, jei aš tokį turėčiau, tai iškart laiminga tapčiau. Dabar jaučiuosi blogai su savo vyru, bet bijau, kad be jo, neturėdama už ką vaikams nupirkti žieminių batų ar apmokėti klasės ekskursijos, jausčiausi dar blogiau“, – sakė moteris.
Kai supykęs vyras jai sako, kad ji turėtų dingti iš namų, kurie jai nepriklauso, ji pasijunta visiškai bejėgė. „Vyras nesmurtauja, bet kažin, ar jis tikrai turi teisę išvyti mane, kada panorėjęs? Ką daryti, jei jis ne tik gąsdins, bet ir tikrai lieps eiti iš namų? Gal yra dar kažkokių išeičių, ką galima daryti, jei pajamos būsto nuomai Vilniuje per mažos?“, – domėjosi moteris.
Išeitis tikrai yra
Skyrybų advokatė Vilija Gražulytė paaiškino, kad tiesiog paimti ir išvyti moters į gatvę šiuo ir kitais panašiais atvejais vyras neturi teisės. Juolab, kad tokiu atveju būtų pažeidžiamos ir nepilnamečių vaikų teisės, o Lietuvoje į vaikų teises, kaip žinia, žiūrima labai jautriai.
Civiliniame kodekse nustatytos nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką, išlikimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ši taisyklė taikoma ir ginant nesusituokusių tėvų vaikų interesus. Tokiu atveju moteriai su vaikais teisme gali būti pripažįstama uzufrukto teisė, tai yra, teisė gyventi tėvui priklausančiame bute, kol vaikai sulauks pilnametystės.
Kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės – nuspręsta taikyti laikiną uzufruktą. Uzufrukto teisė taikoma tada, kai vienas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, neturi kito nekilnojamo turto, kur galėtų apsigyventi, taip pat neturi galimybių pasirūpinti kitu būstu.
Vaikams sulaukus 18 m., moteris turėtų išsikraustyti. Ši galimybė neatima iš vyro teisės gyventi tame pačiame bute, tad jei tarp buvusių sutuoktinių nuolat kyla konfliktų, tai gali būti sudėtinga.
V.Gražulytė atkreipė dėmesį į tai, kad be šių civilinių priemonių, vyrui gali būti taikoma ir administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, jei jis pažeidinėja vaikų teises ir veikia priešingai vaikų interesams, tarkim, keikiasi, netinkamai vadina motiną ir jai grasina, psichologiškai ar fiziškai smurtauja – tokiu atveju galima kreiptis į policiją. Galima kreiptis ir į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, jei vienas iš tėvų elgiasi netinkamai. Bet visgi tik teismas gali užtikrinti tinkamas priemones, kaip kad uzufrukto teisę.
Reiktų kreiptis į policiją
Nevyriausybinės organizacijos „Vilniaus Moterų namai“, teikiančios specializuotą pagalbą sudėtingose situacijose atsidūrusioms moterims, direktorė Lilija Henrika Vasiliauskė sakė, kad šiuo atveju atsakymas vienareikšmiškas – vyras moters niekur išvyti negali. „Tokiu atveju moteriai būtina įrašinėti pokalbius, kuriais vyras jai grasina, galbūt keikia, galbūt tą daro prie vaikų ar pan., ir būtinai kviesti policiją.
Manyti, kad tai ne smurtas, būtų mažų mažiausiai keista, tiktai reikia fiksuoti smurtautojo išpuolius ir tokio išpuolio metu skambinti 112 – ten įrašomas pokalbis ir tuo pačiu fiksuojami garsai fone, o tai jau yra įrodymas, kad moteris patiria smurtą. Vaikai, kurie gyvena aplinkoje, kurioje smurtaujama arba liudija smurtą, įstatymo yra laikomi smurtą patyrusiais asmenimis. Moteriai būtina kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos su motina nustatymo ir dėl išlaikymo vaikams priteisimo.
Jei vaikų gyvenamoji vieta deklaruota būste, apie kurį kalbama, o moteris nustato vaikų gyvenamąją vietą su savimi, ji įgyja daugiau teisių (nors ir ne teisę į būstą), nes mažamečių vaikų niekas iškeldinti į gatvę neleis, o moteris tuo būdu pasidaro jų globėja. Moteriai nusistačius vaikų gyvenamąją vietą su motina, kitas žingsnis ir galėtų būti pasinaudojimas uzufrukto teise“, – aiškino L.H.Vasiliauskė.
Galbūt padės savivaldybė
Vilniaus savivaldybėje paklausėme, ar Joana galėtų stotis į eilę socialiniam būstui ar gauti būsto nuomos lengvatų. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktoriaus pavaduotoja Rosita Žibelienė paaiškino: „Nustatant asmenų ir šeimų teisę į paramą būstui išsinuomoti, skaičiuojamos asmenų ir šeimų grynosios metinės pajamos, gautos iš bendros gautų pajamų sumos atskaičius gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Asmenų ir šeimų pajamos, gautos pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, skaičiuojamos atskaičius leidžiamuosius atskaitymus. Vertinant jūsų pateiktą situaciją, trijų asmenų šeimos metinės pajamos sudarytų su darbo santykiais susijusios pajamos ir alimentai.
Kadangi nėra aišku, kiek asmuo gautų alimentų, santykinai laikykime, kad šeimos pajamos yra 7 800 Eur. Jei pajamos būtų 7 800 Eur, šeima galėtų kreiptis dėl įrašymo į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą ir naudotis būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija (dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos neturi viršyti 11 375 Eur, o turtas – 21 000 Eur).
Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/likimai/2020/07/08/news/vilniete-jauciasi-bejege-vyras-grasina-isvyti-is-namu-15541328/
