Ne tik klasės draugai, bet ir kai kurie mokytojai ilgus metus šiepė kuklų varganos valytojos sūnų mokykloje.
Paša dažnai negalėjo sau leisti eiti net į valgyklą; jis rengėsi skurdžiais drabužiais. O po 20 metų absolventų susitikime staiga paaiškėjo, kad jis – milijonierius.
Mokyklos metai yra sunkūs tiems, į kuriuos orientuojasi vaikai. Iki 11 klasės Paša nuolat dėvėjo senus, dėvėtus drabužius, neturėjo telefono ar kitų brangių dalykėlių. Vaikinas nespėjo susirasti draugų.
Be to, klasės auklėtoja nemėgo berniuko. Svetlana Vasiljeva beveik kiekvienoje pamokoje šaukė Pašą prie lentos ir tyčiojosi. Kartą mokytoja netgi pasakė: „valytojos sūnus niekada neprasimuš į normalius žmones“.
Mokykla baigėsi. Paša nėjo švęsti baigiamųjų, o ir visi kiti pamažu prarado ryšius. Po 20 metų kažkas susirinko klasės draugus į bendrą pokalbį ir pasiūlė surengti susitikimą brangiame restorane.
Daugelis susirinko į susitikimą, atvyko ir Svetlana Vasilievna. Mokytoja paklausė buvusių mokinių apie jų karjerą – į šį klausimą Paša kukliai atsakė, kad užsiima statybomis ir į tai atsakydamas sulaukė paniekinančios šypsenos.
Tačiau, vakarui pasibaigus, Paša nuėjo į pokylių sceną, paėmė mikrofoną ir pranešė, kad padengs visas išlaidas, nes šis brangus restoranas taip pat priklauso jam. Kaip paaiškėjo, kuklus valytojos sūnus sugebėjo prasiveržti į žmones ir tapo milijonieriumi.
Svetlana Vasilievna paliko visus neatsisveikindama. Vargu ar ji tikėjosi tokio įvykių posūkio.
Taigi, paprastam vargingos šeimos vaikinui pavyko rasti savo vietą gyvenime ir įrodyti, kad sėkmės įmanoma pasiekti pakilus nuo pat dugno.
