Sutikę agresyviai nusiteikusį šunį, stenkitės išlaikyti ramybę.
Nešaukite ant šuns.
Visi judesiai turi būti lėti.
Nežiūrėkite šuniui į akis – laikykite jį regėjimo lauke, stebėdami iš šono.
Apsimeskite, lyg šuo jūsų nedomintų.
Pasistenkite atsiriboti nuo šuns kokiu nors daiktu (pavyzdžiui, rankine), kad apsisaugotumėte nuo įkandimų.
Gynybai naudokite viską, kad po ranka.
Jei yra galimybė, naudokite striukę, kad uždengtumėte šuns galvą.
Jei šuo toliau atakuoja, muškite jį, laikydami suspaustus kumščius: į nosį, snukį, pati jautriausia šuns vieta – už priekinių kojų krūtinės ląstos srityje.
Nedarykite staigių judesių ir nebandykite ištrūkti, jei šuo įsikabino į jus dantimis.
Laisva ranka sugriebkite šunį už užpakalinių kojų – paprastai po tokio manevro šuo paleidžia „priešininką“.
Staigiu judesiu prispauskite šunį prie žemės ir slėkite jį visu svoriu.
Svarbu apsaugoti kaklą, kadangi šuo gali kliudyti arteriją.
Susirieskite į kamuoliuką.
Įtraukite galvą į pečius ir apsaugokite kaklą, prispausdami smakrą prie krūtinės.
Kinologai pataria apsimesti negyvu: taip šuo gali greičiau prarasti susidomėjimą jumis.
Nebandykite kalbėtis su šunimi ir juo labiau šaukti ant jo, taip galite padaryti tik blogiau. Geriausia strategija iki užpuolimo – visiškas gyvūno ignoravimas.
Kad nukreiptumėte šuns dėmesį, meskite jam kokį nors daiktą, pasitaikiusį po ranką – šuns dėmesys nukryps ir jūs turėsite laiko pasišalinti.
Pabandykite duoti kokį nors daiktą šuniui į dantis – tokiu būdu nukreipsite jo dėmesį. Kai kuriems šunims pakanka tokio „grobio“, kad prarastų susidomėjimą jumis.
Demonstratyviai parodykite šuniui, kad jūs ginkluoti – pakelkite ( ar apsimeskite, kad pakeliate) nuo žemės pagalį, šaką, akmenį ir meskite į šuns pusę.
