Azijoje registruojami Nipos viruso protrūkiai kelia susirūpinimą sveikatos institucijoms: nors liga dažnai prasideda kaip įprastas gripas, ji gali progresuoti iki sunkaus smegenų uždegimo ir mirtino rezultato. Vakcinos ar specifinių vaistų nuo šio viruso šiuo metu nėra, todėl prevencija ir ankstyvas atpažinimas išlieka pagrindinės gynybos priemonės.
Kur užregistruoti protrūkiai ir kiek tai pavojinga
Nipah (Nipah) virusas dažniausiai nustatomas Pietų ir Pietryčių Azijoje: Bangladeše, Indijoje, Malaizijoje, Filipinuose ir Singapūre. Bangladeše per ankstesnius protrūkius mirtingumas siekė iki 75 procentų, o bendras registruotas mirčių skaičius rodo didelę ligos grėsmę. Išgyvenusiesiems neretai lieka ilgalaikiai neurologiniai sutrikimai, įskaitant traukulius ar asmenybės pokyčius.
Simptomai ir inkubacinis laikotarpis
Nipah infekcija prasideda nespecifiškai: karščiavimas, galvos ir raumenų skausmai, nuovargis primena įprastą gripą. Inkubacinis laikotarpis paprastai yra 4–21 dienos, tačiau išimtiniais atvejais gali užtrukti ilgiau. Kai kuriais atvejais pasireiškia kvėpavimo takų simptomai – kosulys, dusulys ar pneumonija. Sunkiausia komplikacija yra encefalitas: pacientams gali pasireikšti sumišimas, sąmonės sutrikimai, traukuliai ar koma, o kai kuriems vystosi meningitas.
Kaip virusas plinta
Pagrindiniai Nipos viruso rezervuarai yra vaisiaėdžiai šikšnosparniai (Pteropus rūšys). Žmonės gali užsikrėsti per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiais gyvūnais arba vartodami maistą, užterštą šikšnosparnių seilėmis ar išmatomis. Taip pat užfiksuotas žmogaus–žmogui perdavimas per artimą kontaktą su užsikrėtusio asmens kūno skysčiais. „Nipos viruso perdavimas iš žmogaus žmogui taip pat buvo užregistruotas tarp užsikrėtusių pacientų šeimos narių ir slaugytojų“, – teigia PSO.
Prevencija ir praktiniai patarimai
Nors specifinio gydymo nėra, ligą galima riboti paprastomis, bet efektyviomis priemonėmis. Vartojant datulių palmių sultis ar kitus natūralius produktus, rekomenduojama juos termiškai apdoroti; vaisius reikėtų kruopščiai plauti arba nulupti ir atsisakyti su matomais pažeidimais ar įkandimų žymėmis.
Žmonės, dirbantys su gyvūnais ar jų audiniais, turi naudoti apsaugos priemones – pirštines ir apsauginius drabužius. Užsikrėtusių ligonių artimi kontaktai turi būti ribojami, o slaugytojų ir šeimos narių higienos įpročiai – griežtai vykdomi, ypač rankų plovimas po kontakto.
Ką daryti įtarus užsikrėtimą
Jeigu pasireiškia gripą primenantys simptomai ir yra rizikos veiksnių (kontaktas su galimai užterštu maistu, šikšnosparniais ar sergančiu žmogumi), svarbu nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Ankstyvas paciento atskyrimas, simptomų stebėjimas ir palaikomoji priežiūra gali lemti geresnį išgyvenamumą ir sumažinti viruso plitimą bendruomenėje.
PSO įtraukė Nipos virusą į prioritetinių tyrimų sąrašą, todėl tarptautiniai mokslininkai ir sveikatos agentūros intensyvina vakcinos ir gydymo tyrimus. Kol jų nėra, bendruomeninis budrumas ir paprastos prevencijos priemonės išlieka svarbiausia apsauga.