Estijos, Latvijos ir Lietuvos gynybos ministrai pirmadienį nusiuntė skubų laišką Europos Komisijai, prašydami 500 mln. eurų skirti dronų gynybos pajėgumams stiprinti. Laišką pasirašė Estijos gynybos ministras Martinas Heremas, Latvijos gynybos ministras Raivis Melnis ir Lietuvos gynybos ministras Robertas Kaunas. Pagal žiniasklaidos pranešimus, dokumentą gavo EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
Kokios priemonės reikalingos ir kaip bus panaudoti pinigai
Pagal prašymą, papildomos lėšos būtų skiriamos plataus spektro dronų gynybos priemonėms: nuo radaro ir optinių sensorių tinklų diegimo iki elektroninio trukdymo įrangos (jamming), pasyvios stebėsenos sistemų ir kinetinių sprendimų, tokių kaip specializuoti interceptoriai. Svarbi dalis – ne tik aparatūros pirkimas, bet ir infrastruktūros sukūrimas, personalo mokymai bei greito reagavimo grandinių plėtra. Tokios investicijos leistų suvokti ore vykstančius veiksmus anksčiau ir sumažinti grėsmes civilinei infrastruktūrai bei gyventojams.
Grėsmės kontekstas ir politinė prasmė
Baltijos šalys teigia, kad pastaraisiais mėnesiais padidėjo Rusijos keliama grėsmė, o dronų atakos gali tapti priemone testuoti NATO rytinio flango gynybinius mechanizmus. Laiške pabrėžiama, jog dronų naudojimas ginčytinuose veiksmuose gali būti taktika, kuria agresorius siekia išbandyti Aljanso solidarumą ir 5-ąjį straipsnį. Todėl regione reikalingas greitas ir koordinuotas atsakas, apimantis tiek valstybių, tiek ES lygmens sprendimus.
Ko tikisi Baltijos šalys ir kas toliau
Valstybės tikisi, kad ES papildomą finansavimą regiono dronų gynybai galėtų skirti dar 2026 metais. Dėl skubos prašymo sprendimas priklausys nuo politinės valios ir ES biudžeto prioritetų. Jei parama bus patvirtinta, numatomos greitos viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės, tarptautiniai viešieji pirkimai ir bendra veiksmų taktika. Svarbu pabrėžti, kad technologijos diegimas užtrunka: nuo sutarties pasirašymo iki operatyvaus pajėgumo sukūrimo gali praeiti keli mėnesiai, todėl laikas yra kritinis veiksnys.
Be finansavimo, regionui reikalinga gilesnė NATO ir ES koordinacija – bendros pratybos, duomenų dalijimasis ir interoperabilios sistemos. Tokios priemonės sumažintų civilinį pažeidžiamumą ir sustiprintų atgrasymo gebą ilguoju laikotarpiu. Briuselio sprendimas taps rodikliu, kiek ES pasirengusi greitai reaguoti į priešo taktikos pokyčius ir apsaugoti rytinio flango saugumą.
