Naujas tyrimas parodė, kad daugelis žmonių kremą nuo saulės tepasi per plonai, todėl gauna tik apie 40 proc. deklaruotos SPF apsaugos. Nors plačiai žinoma, kad būtina saugoti visą atvirus odos plotą nuo ultravioletinių (UV) spindulių, praktikoje dažnai pasirenkami per maži kiekiai, o tai žymiai sumažina priemonės efektyvumą.
Tyrėjai pabrėžia, kad standartinis laboratorinis SPF vertinimas remiasi kremo užtepimu tokiu kiekiu, kurio realiame gyvenime dauguma žmonių nenaudoja. „Pavyzdžiui, jei naudojate kremą su SPF 20 apsauga ir tepatės juo maždaug 0,75 mg storiu per 1 kvadratinį centimetrą, tai apsaugos lygis tėra SPF 4. Geriausias kremo patepimo storis yra apie 2 mg per 1 kvadratinį centimetrą“, – tvirtino bandymo autorius Antony Youngas.
Mokslo sriuba: ką parodė bandymas
Bandyme, atliktame populiariuose atostogų regionuose, dalyvavo nedidelė savanorių grupė. Biopsijų ir kitų tyrimų metu nustatyta, kad, tepant kremą plonu sluoksniu, DNR pažeidimų odos ląstelėse sumažėdavo tik dalinai, tuo tarpu tinkamas, storesnis kremo sluoksnis žymiai sumažindavo pažeidimų kiekį arba beveik jų išvengdavo. Tyrimo autoriai taip pat pažymi, kad bandymo imtis buvo ribota, tačiau rezultatai atitinka ankstesnes išvadas apie realioje situacijoje esančią apsaugos praradimą.
Dėl to dermatologai rekomenduoja rinktis aukštesnį SPF lygį, nes teorinis apsaugos skirtumas laboratorijoje ir praktikoje gali skirtis. „Šis tyrimas rodo, kodėl taip svarbu pasirinkti priemones su SPF 30 ar net didesne apsauga. Teoriškai SPF 15 turėtų pakakti, tačiau mes žinome, kad realioje situacijoje reikia papildomos apsaugos, kurią siūlo aukštesnis SPF lygis“, – sako Nina Goad iš Britanijos dermatologų asociacijos.
Taip pat verta paminėti, kad skirtumas tarp SPF 50 ir SPF 100 yra menkesnis, jei kremas tepamas tinkamai. Svarbiausia — kiekis ir periodiškumas: ekspertai rekomenduoja tepti maždaug 2 mg kremo vienam kvadratiniam centimetrui odos ir tepimą pakartoti kas dvi valandas arba iš karto po maudynių bei intensyvaus prakaitavimo.
Bandymo išvados taip pat primena, kad ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti DNR ir taip skatinti odos vėžio vystymąsi. „Nekyla jokių abejonių, kad saulės kremų apsauga turi didžiulę svarbą apsaugant odą nuo ultravioletinių spindulių, galinčių sukelti odos vėžį“, – paaiškino tyrimo autorius.
Praktiniai patarimai: pasirinkite plačiajuostę apsaugą (broad-spectrum), SPF 30 ar didesnį, tepkite pakankamą kiekį (nepamirstant ausų, kaklo, nugaros dalies ir pėdų), kartokite tepimą reguliariai ir papildomai saugokite odą drabužiais bei kepurėmis. Žmonėms, turintiems didelį odos vėžio rizikos veiksnių skaičių, verta konsultuotis su dermatologu dėl individualios apsaugos strategijos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.