Rinkos ekonomikos epochoje, kai prekystaliai lūžta nuo prekių ir produktų gausos, tarybinių piliečių kulinarines aistras prisimena tik tie, kurių vaikystė praėjo deficito laikais.
Sužinokite kartu su mumis apie skanėstus, populiarius Tarybų Sąjungoje, į kuriuos šiuolaikiniai vaikai vargu ar pažvelgtų.
Putos nuo uogienės
Kiekviename namų ūkyje buvo siekiama pasiruošti maisto atsargų, konservuojant daržoves ir vaisius žiemai. Kas gimę tais laikais, prisimena dubenis su uogiene, būtinai priviliojančius tuzinus vapsvų ir šalia auštantį stiklainį su saldžia puta.
Ir jei uogienė būdavo rūpestingai uždaroma į stiklainius ir išnešama į sandėliuką ar rūsį iki šalčių, tai puta su likučiais, padengtais lipnia plutele, atitekdavo mažiesiems smaguriams. Šiandieninių vaikų jau nesuviliosi saldžiu nuoviru, o ir nuomonė, kad jos, kaip ir nuverdančių sultinio baltymų nereikia vartoti maistui, vis labiau įsišaknija šeimininkių supratime.
Gogelis-mogelis
Šis desertas iš tiesų laikytas karališku, skanėsto pavadinimas buvo mįslingas ir neįprastas, be to, mamos ir močiutės džiaugėsi pamaitinusios atžalą naudingu produktu. Buvo keli recepto variantai, o ingredientų tik du – kiaušiniai ir cukrus.
Į standžias putas suplakdavo cukraus pudrą su baltymu arba su ja sutrindavo trynį, kartais gogeliui-mogeliui naudodavo visą kiaušinį. Šiandien sunku įsivaizduoti, kad tėvai rizikuotų pamaitinti vaikus termiškai neapdorotu kiaušiniu, o štai TSRS laikais pasitikėjimas produktų kokybe gyventojų tarpe buvo žymiai didesnis.
Šilkmedžio vaisiai šiandien yra egzotiškesnis desertas už bananus ar citrinas. Tarybinės vaikystės laikais iš patamsėjusių vaikų rankų ir burnų būdavo galima suprasti, kad uogų sezonas pačiame įkarštyje. Nors daugelis jų tvirtindavo, kad neprinokę šilkmedžio vaisiai dar skanesni.
Duona su cukrumi
Tikras pyragaitis yra ne tas su kremu, o kai šviežią batoną dosniai užtepdavo sviestu ir pabarstydavo cukrumi. Taip bent jau mano tie, kuriems teko laimė ragauti tikro sviesto, kuris turėjo tobulą stulbinantį skonį ir aromatą.
Šiandien vaikai neįvertins tokio „sumuštinio“, jie turi daugybę pakaitalų – įvairiausių skonių biskvitų.
Jis buvo vienas iš nedaugelio prieinamų produktų visų vietovių parduotuvėse. Tirštą saldintą gėrimą patiekdavo vaikų darželiuose, mokyklų ir darboviečių valgyklose. Tačiau žymiai skaniau būdavo graužti sunkų maloniai rūgštelėjusį briketą.
O dabar vaikų nenustebinsi neišvaizdžiu desertu, o kisielių iš parduotuvių lentynų išstūmė sultys ir įvairiausi saldūs gėrimai.