Atsiminkite patį linksmiausią anekdotą iš visų jums žinomų ir kaip galima geriau papasakokite tam žmogui. Jo atsakomoji reakcija taps rodikliu. Jei jis kvailas, tai jis nepriims jumoro ir neatskirs tiesioginių ir sarkastiškų išsireiškimų, taip pat jam neprieinama ir ironija.
Per didelis šurmuliavimas, siekis išlikti dėmesio centre, per garsios replikos reiškia, kad žmogus ne ypač protingas.
Tačiau tokios situacijos nereikia painioti su atveju, kai žmogus charizmatiškas. Esant charizmai žmogaus pritraukiamas dėmesys dažniausiai neerzina aplinkinių, kadangi charizmatikai užveda bet kokią kompaniją.
Nesugebėjimas palaikyti pokalbio su kitu žmogumi.
Šiuo atveju turimi omenyje ne intravertai. O priešingai, žmonės, kurie bendrauja noriai, tačiau negirdi žmonių, su kuriais kontaktuoja. Jie pertraukia pašnekovą ir stengiasi paversti bendravimą savo monologu. Jų kalboje labai dažnai figūruoja jie patys, jie išskiria savo ego.
Kvaili žmonės neabejoja.
Per didelis pasitikėjimas savimi – visiškai ne didelio proto požymis, o visai priešingai. Nepasitikėjimas savimi, savo sugebėjimais,išvaizda, įgūdžiais, priimtų sprendimų teisingumu – visa tai charakteringa aukšto intelekto savininkams.
Kvaili žmonės neturi pokalbio partnerio pojūčio.
Jie negali suvokti, kad padėtis nepatogi, kad pašnekovas nesiekia užmegzti pokalbio su jais. Dažnai tai žmonės, kuriems nesvarbu, ar kreipia dėmesį į jų žodžius. Svarbiausia jiems pasisakyti.
Kvailas žmogus pasižymi charakteringu pasisakymų stiliumi.
Jis neskiria aukso vidurio. Jam egzistuoja tik aiškios priešingybės, balta arba juoda, gėris arba blogis. Todėl žmonių jie nesupranta.