Ukrainietis Dima Kalekin neprisimena savo biologinių tėvų. Gimimo dieną jam buvo diagnozuota hidrocefalija (galvos smegenų vandenė), o tėvai, pamatę sūnų, iš karto jo atsisakė. Dima buvo išsiųstas į neįgalių vaikų namus Rytinėje Ukrainos dalyje.
Praėjus ketveriems metams Dima dar nemokėjo vaikščioti ir valgyti su šaukštu. Jo globėjai neturėjo vilties, kad jam dar pavyks normaliai išsivystyti. Tiesą sakant, jie labai nustebo, kad Dimai apskritai pavyko išgyventi tiek laiko.
Nors atrodė, kad berniukas yra tikras kovotojas, likimas jam sudavė dar vieną smūgį.
Kai Rytų Ukrainoje kilo karas, tūkstančiams žmonių kilo pavojus, tarp jų ir mūsų istorijos herojui. Vaikų namai buvo labai pavojingoje teritorijoje, tačiau niekas nesusitarė dėl vaikų evakavimo. Jiems trūko medicinos, maisto ir net vandens atsargų. Galiausiai grupė separatistų pristatė vaikus Ukrainos valstybinei institucijai.
Vaikai buvo pristatyti į ligoninę, o gydytojai sunkiai tvardė ašaras pirmą kartą matydami Dimą. Bėgimas iš karo zonos berniukui padarė didelę žalą ir jis atrodė neįtikėtinai prastai. Klinikos darbuotojai buvo tokioje beviltiškoje situacijoje, kad susisiekė su kunigu, jog šis pasimelstų už mažą berniuką.
Ir pagaliau DImos gyvenime prasidėjo šviesus etapas! Praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai vaikai buvo perkelti į naujus namus, juos aplankė pora iš Vermonto. Ernest ir Ruth Chaves žinojo apie siaubingus karo padarinius ir buvo pasiryžę įsivaikinti vaiką iš šio regiono. Tuomet poros dėmesį atkreipė būtent DIma.
Įsivaikinimas porai nebuvo naujiena. Jie jau turėjo septynis įvaikintus vaikus, todėl žinojo, kaip greitai paruošti visus reikalingus dokumentus. 2015 m. rugsėjį sutuoktiniai parsivežė Dimą į savo namus, kur jis prisijungė prie didelės gražios šeimos. Berniukui buvo duotas naujas vardas – Zebadiah Chaves.
Naujos ir mylinčios šeimos apsuptyje Zebadiah pradėjo daryti nuostabią pažangą. Praėjus vos dviems dienoms po atvykimo į naujus namus, jis jau sugebėjo pats valgyti su šaukštu.
Praėjus metams berniukas buvo beveik neatpažįstamas. Zebadiah mokėjo kalbėti, suprato dvi kalbas ir po truputį pradėjo vaikščioti. Po tyrimų gydytojai patvirtino, kad liga stipriai nepažeidė berniuko smegenų ir jis turi daug šansų užaugti visiškai įprastu žmogumi.
Zebadiah dar laukia ilgas kelias su daugybe operacijų, tačiau jis visiems įrodė, jog yra tikras kovotojas ir turi norą gyventi. Supant tokiai mylinčiai šeimai – viskas yra įmanoma!
