Dezinfekcinis skystis šiuo laikotarpiu – viena paklausiausių prekių. Bet ar išties jis naikina visus virusus ant rankų ir bakterijas? Panašu, kad taip, deja, naikina ne tik blogąsias, bet ir gerąsias. Apie tai, kaip reikėtų teisingai naudoti dezinfekantus, pasakojo gydytoja, VUL Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro asistentė, Odos akademijos koordinatorė Iveta Gylienė.
– Šiandien dezinfekcinis skystis yra nepamainomas kiekvieno kasdienybėje. Bet jei teisingai suprantu, jis itin sausina odą. Ar tai tiesa ir jei taip, kodėl ?
– Natūraliai odos paviršius yra padengtas nematoma plėvele, sudaryta iš įvairių medžiagų, kaip riebalai, aminorūgštys ir kitos. Sveikos, išorinių veiksnių nepažeistos odos atveju ši plėvelė lyg cementas suklijuoja plytas – paviršines odos ląsteles – ir neleidžia išgaruoti odoje esančiam vandeniui. Tokia oda yra drėgna, švelni ir efektyviai atlieka savo apsauginę-barjerinę funkciją.
Naudodami įvairius dezinfekcinius skysčius, mes tirpdome tą odos „cementą”: dezinfekanto sudėtyje esančios medžiagos, kaip pavyzdžiui alkoholiai, ardo įvairių lipidų, baltymų molekules, dėl to tvirti ryšiai tarp paviršinio odos sluoksnio ląstelių nutrūksta ir yra pažeidžiamas odos barjeras. Negalėdama efektyviai sulaikyti savyje vandens, tokia oda sausėja.
– Ar sausa oda yra blogai vien tik dėl nemalonaus pojūčio, ar gali turėti ir sunkesnių pasekmių?
– Sutrikusi odos barjerinė funkcija išties gali lemti ne tik sausumo problemą. Svarbu žinoti, jog sveika, nepažeista oda mus apsaugo nuo įvairių mikroorganizmų, kitų išorinių aplinkos veiksnių. Sausa oda yra palankesnė terpė patogeniniams mikrobams veistis, sausoje odoje sunkiau gyja žaizdos, smarkiau pasireiškia įvairių alergenų ar dirginančių medžiagų provokuotos reakcijos.
Taip pat sausą odą gali lydėti ne tik bendras diskomfortas, tačiau ir stiprus niežulys, o tokie pojūčiai gali reikšmingai pabloginti žmogaus gyvenimo kokybę, ypač jei kalbame apie pažeidimus rankų odoje.
– Dar vienas teiginys, kad dezinfekcinis skystis sunaikina ne tik blogąsias, bet ir gerąsias bakterijas nuo odos. Ar tai tiesa ir kodėl tai yra blogai?
– Kadangi dezinfekcinių skysčių paskirtis yra naikinti pačius įvairiausius mikroorganizmus, ardydami bakterijų ar virusų struktūras jie neatsirenka, ar tai su mūsų organizmu sugyvenantis, ar jam žalingas veiksnys. Nušluodami nuo savo odos paviršiaus bakterijų įvairovę toje vietoje laikinai sutrikdome natūraliai susiformavusią mikrobiomą.
Nors trūksta moksliškai pagrįstų duomenų, kokią neigiamą įtaką sveikatai mikrobiomos atžvilgiu galėtų daryti periodiškas rankų dezinfekavimas, manoma, jog žmogaus odos mikrobioma yra ypač atspari išoriniams veiksniams. Natūraliai organizme aptinkami mikrobai iš nedezinfekuotų odos sričių gali greitai pasiekti sterilias odos vietas ir taip atstatyti sveiką pusiausvyrą odoje.
– O kaip dėl jų sudėtyje esančių chemikalų? Ar yra tokių, kurie kenkia odai?
– Žinoma, dezinfekcinių skysčių sudėtyje yra ir daugiau medžiagų, galinčių paveikti odą, sukeliant iritacines (odos dirginimo) reakcijas ar net alergiją. Dažniau šis pašalinis poveikis pasireiškia naudojantiems ne alkoholinio pagrindo dezinfekcines priemones, kurių sudėtyje dominuoja ketvirtiniai amonio junginiai, aldehidai, taip pat priemones, papildytas sintetiniais kvapikliais, parabenais.
Kai kurie dezinfekuojantys junginiai, pvz. triklosanas, esant ilgalaikiam jų naudojimui gali skatinti antibiotikams atsparių bakterijų išsivystymą ar žalingai veikti ir kitas organizmo sistemas, ne tik odą.
– Kaip pasirinkti tinkamą dezinfekcinį skystį?
– Atsižvelgiant į šiandienines aktualijas, siekiant maksimalios apsaugos tiek nuo bakterijų, tiek nuo virusų, rekomenduojama, jog dezinfekcinis skystis būtų alkoholinio pagrindo, ir jis sudarytų ne mažiau kaip 60 procentų priemonės sudėties.
Norint sumažinti dezinfekanto provokuojamą odos sausumą, galima rinktis gelio pavidalo variantus, praturtintus odos drėgmę sulaikančiais ingredientais, pvz. glicerinu, alijošiumi ir kt. Svarbu atkreipti dėmesį į dezinfekcinio skysčio gamintojo rekomendacijas ir jį naudoti pagal paskirtį: jei tai priemonė, skirta dezinfekuoti paviršiams ir kitiems buities objektams, nenurodant, jog ji tinkama tiesioginiam kontaktui su oda, tuomet šių nurodymų ir derėtų laikytis.
Toks netinkamai pasirinktas dezinfekcinis skystis gali sukelti cheminius nudegimus ir kitas sveikatai pavojingas būkles. Alergiškiems, jautrią odą turintiems žmonėms, vaikams reikėtų vengti priemonių, sudėtyje turinčių ketvirtinių amonio junginių (pvz. benzalkonio chlorido), kvapiklių ar parabenų.
– Kaip tinkamai jį naudoti? Kiek kartų per dieną? Kaip atgaivinti išsausėjusias rankas?
– Pirmiausiai tinkama higiena turėtų būti palaikoma plaunant rankas po tekančiu apyšilčiu vandeniu su muilu, 20-30 sekundžių atidžiai trinant ne tik delnus, tačiau ir nugarinius plaštakų paviršius, pirštus, tarpupirščius bei panages. Infekcijų protrūkių metu tai reikėtų atlikti kuo dažniau, ypač jeigu lankomasi įvairiose viešose vietose, renginiuose, poliklinikose, pasinaudojus viešuoju transportu, po tiesioginio kontakto su kitais asmenimis (pvz. sveikinantis paspaudus ranką).
Nesant galimybių tinkamai nusiplauti rankas ar esant padidėjusiai infekcijų rizikai, kai asmuo serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, vartoja imunitetą slopinančius vaistus ar neturi pakankamai išvystytų higienos įpročių, kaip, pavyzdžiui, maži vaikai, rankų antiseptika alkoholio pagrindo dezinfektantais yra tinkama alternatyva užtikrinti adekvačią higieną ir infekcijos plitimo prevenciją.
Svarbu nepamiršti ir kosėjimo bei čiaudėjimo etiketo: jeigu prisidengiame ne alkūne, o delnais, siekdami neplatinti galimo užkrato nuo savo rankų taip pat turėtume panaudoti dezinfekcinį skystį. Maksimalus šios priemonės efektyvumas pasiekiamas tuomet, kai skystis kontaktuoja su oda mažiausiai 30 sekundžių, tai reiškia – pusę minutės odos paviršius turi būti drėgnas. Naudojant dezinfekcinį skystį reikėtų atkreipti dėmesį, jog jis nėra skirtas pašalinti nešvarumams, todėl, jei rankos yra purvinos, jas prieš tai derėtų nuplauti vandeniu su muilu ar bent jau nuvalyti drėgna servetėle.
Siekiant išvengti pašalinio dezinfekcinio skysčio poveikio odai, nelaukiant galimo išsausėjimo ar kitų problemų, pagrindinė prevencinė priemonė būtų pakankamas drėkinančių rankų kremų naudojimas. Rankas kremu reikėtų tepti po kiekvieno plovimo, idealiu atveju – per tris minutes nuo jų nusausinimo. Tokiu būdu sumažinsime vandens garavimą iš paviršinių odos sluoksnių.
Esant pirmiesiems odos sudirgimo, egzemos požymiams, skubi pagalba odai galėtų būti nakčiai ant drėkinamojo kremo gausiau tepami riebūs bevandeniai tepalai. Kai kuriais atvejais miego metu rekomenduotina ant suteptų rankų mūvėti specialias vaistinėse įsigyjamas medvilnines pirštines – tokiu būdu skatinama kremų veikliųjų medžiagų skvarba į gilesnius odos sluoksnius, spartesnis ląstelių atsinaujinimas ir stiprėjantis odos barjeras.
– O gal antibakterinės servetėlės yra mažiau kenksmingos odai? Ką rinktis geriau?
– Antibakterinės servetėlės tam tikrais atžvilgiais gali būti saugesnės ir savo poveikiu švelnesnės odai, tačiau nesuteikiančios pakankamo efektyvumo, kaip dezinfekciniai skysčiai ir, deja, neretai į jų sudėtį įeina alergizuojantys, odą dirginantys konservantai ar kiti priedai. Naudojantis servetėlėmis kokybiškai neapdorosime viso rankų ploto, tikėtina, veikliosios medžiagos nepasieks panagių, liks nepakankamai nuvalyti tarpupirščiai ir kitos „kritinės” zonos.
Taip pat servetėlių sudėtyje neįmanoma užtikrinti pakankamos alkoholio koncentracijos, kuri būtina siekiant veiksmingai sunaikinti patogeninius virusus bei bakterijas. Kaip minėjau, servetėlės yra tinkamas variantas tuomet, kai prieš dezinfekciją reikia nuplauti rankų paviršiuje esantį purvą ar maisto likučius, tačiau šalia nėra tekančio vandens ir muilo.
ŠALTINIS: https://www.delfi.lt/seima/sveikata/dezinfekcini-skysti-daugelis-naudoja-klaidingai-dermatologe-ivardijo-ka-daryti-kad-jis-duotu-daugiau-naudos-nei-zalos.d?id=83780067
