Jana Gromovič kenčia nuo reto genetinio susirgimo – „ krištolinės“ ligos. 27 metų merginos ūgis apie 1 metras, o svoris apie 25 kg.
Sergant tokia liga visi žmogaus kaulai ir sąnariai trapūs, o fizinis vystymasis sustoja apie 5 metų amžiuje. Būtent dėl to mergina gali judėti tik vežimėliu.
Tačiau Jana nenusimena, ji linksma ir mėgstanti bendrauti, turi draugų ir net darbą. Jana dirba vyresniąja konsultante kosmetikos kompanijoje. Taip, ir asmeniniame fronte pas merginą viskas tvarkoje. Ji susitikinėja su absoliučiai sveiku vaikinu. O neseniai jie apsigyveno kartu.
Jana beveik visada sėdi Vovai ant rankų kaip mažas vaikas, jis ją nešioja iš kambario į kambarį, daug ką jai padeda namuose. „Man ji sveria ne 25, o kokius 10 kg“,- šypsosi Vova. Nors Jana sugeba ir pati savimi pasirūpinti, vaikinui tai kelia tik džiaugsmą.
„Su Volodia mes pradėjome bendrauti prieš kelis metus, kai jis prisijungė prie mano draugų kompanijos. Jis pats visada mėgo vaikštinėti vienas ir buvo tylenis. Man patinka nauji žmonės, aš dažnai užvedu pokalbį su jais. Paskui mes pradėjome susirašinėti, vaikštinėti kartu, be kompanijos.
Man jis patiko, todėl kad jis turėjo vidinį branduolį. Jis visada turėjo savo nuomonę, nieko nesiklausė. Dabar mes kartu jau pusantrų metų“, – papasakojo Jana Gromovič.
Ir Jana, ir Vova užaugo Starokamyšinske – tai netoli Kopeisko. Kaimo gyventojai dažnai atkreipdavo dėmesį į neįprastą porą: maža mergina-coliukė sėdi vežimėlyje, o vaikinas ją vėžina kaip vaiką. Jie visada linksmi ir gyvai plepa. „Kartą mes ėjome prie ežero ir Volodka išdėliojo man širdelę iš akmenų“,- prisiminė Jana.
Tačiau ne visi aplinkiniai pritarė šiai draugystei. Niekas nesuprato, kodėl sveikas ir gražus vaikinas pamilo Janą. Kad toliau nenuteikinėtų žmonių prieš save, pora persikėlė į Kopeiską, ten jie išsinuomojo vieno kambario butą. „Kuo didesnis miestas, tuo labiau žmonėms tu nerūpi“,- svarstė Jana.
Pora gyvena iš Janos pensijos, jos nedidelio vadybininko atlyginimo ir Vladimiro uždarbio. Reikia pažymėti, kad vaikinas jaunesnis už Janą 9 metais. Jis dar negavo išsilavinimo, todėl visą laiką uždarbiauja. O svajoja Vova išsimokslinti, gauti teises ir dirbti tolimųjų reisų vairuotoju.
„Sako, bus tolimųjų reisų vairuotoju ir ims mane į visas keliones kartu. Bet man ši idėja nelabai patinka, mane transporte supa. Taigi, mes kol kas renkamės kitus variantus,“- papasakojo Jana.
Namuose kiekvienas turi savo buities pareigas: Vladimiras tvarkosi, o Jana gamina. „Aš moku gaminti. Vyras negali ilgai būti santykiuose, jei jis alkanas. Prieš gaminimą Volodia pastumia stalą prie viryklės, deda ant jo visus būtinus ingredientus, užkaičia vandenį, jei reikia, ir išeina. Visa kita jau darau aš“,- paaiškino mergina.
Pora nesėdi namie ištisas dienas, jie eina pasivaikščioti į parką, į kiną, pirkinių. Nors Jana ir turi neįgaliojo vežimėlį, ji negali juo naudotis, jos rankos labai silpnos. Todėl Vova išneša merginą ant rankų, pats sodina į vežimėlį ir jie eina su reikalais. Žmonės, kurie jų nepažįsta, galvoja, kad vyresnysis brolis vėžina jaunesniąją sesutę.
„Šią Naujųjų metų naktį mes vaikštinėjome su draugais centre. Prie mūsų priėjo moteris ir pasakė:
„Oi, o galima, mano vyras paims tave ant rankų ir nusifotografuos su tavimi?“
Vovka priėjo ir pasakė: „Ją ant rankų imti galiu tik aš“. Moteris bandė mus įkalbėti, tačiau Vova buvo nepalenkiamas. Galiausiai aš nusifotografavau su jais, tačiau ant Vovos rankų“,- papasakojo Jana.
Jų namuose yra dar vienas šeimos narys – katinas Arčis. Prieš kelis mėnesius jaunuoliai pamatė skelbimą socialiniuose tinkluose, kad šis kačiukas ieško namų, ir nusprendė jį pasiimti. Vova dar norėjo pasiimti namo šunį, tačiau Jana sako: „Į butą šuns negalima“. Vova sutinka, buities klausimais jis visiškai pasitiki Jana.
