Tarp žmonių yra ženklas: iki metų negalima vaiko privesti prie veidrodžio ir parodyti savo atspindį. Šis tikėjimas turi keletą paaiškinimų: religinis, ezoterinis ir praktinis. Tačiau psichologai mano priešingai. Anot jų, veidrodis skatina vaiko vystymąsi ir padeda formuoti jo asmenybę.
Religijos santykis su veidrodžiu
Pagal krikščionių religiją veidrodis yra velnio produktas. Todėl Rusijoje ilgą laiką buvo neigiamas požiūris į jį, buvo manoma, kad žiūrėti į veidrodį yra didelė nuodėmė. Be to, buvo toks tikėjimas, kad veidrodis atima grožį ir jaunystę.
Visų pirma, dėl to jų gamyba mūsų šalyje ilgą laiką nesivystė. O tie veidrodžiai, kurie buvo atvežti iš užsienio ar pagaminti rankų darbo būdu, toli gražu nebuvo idealus atvaizdo atkūrimas. Veidrodis galėjo iškreipti žmogaus veido bruožus, o tai dar labiau sukėlė įvairių prietarų ir prietarų.
Vėliau religija tapo laisvesnė jų atžvilgiu, tačiau jų naudojimas vis tiek buvo ribotas. Visų pirma, vienuolynuose vis dar nėra veidrodžių.
O įsitikinimas, kad vaikas iki vienerių metų neturi į jį žiūrėti, pasirodė labai atkaklus. Daugelis žmonių tuo įsitikinę ir šiandien, tikėdami, kad tyra siela gali iš jos išeiti pro veidrodį ir velnias įsikraus.
Ezoterika ir veidrodis
Ezoterikoje veidrodis taip pat laikomas vienu mistiškiausių objektų, turinčių neigiamą energiją ir pritraukiančių blogio jėgas. Štai kodėl jis pasirodo visuose ritualuose, susijusiuose su juodąja magija.
Veidrodžio pagalba vyksta bendravimas su dvasiomis ir esybėmis iš kito pasaulio. Veidrodis yra savotiškas portalas į pomirtinį pasaulį, iš kurio jie gali prasiskverbti ir pakenkti žmonėms.
Manoma, kad vaikas iki metų mato ir jaučia daugiau nei suaugęs. Todėl griežtai draudžiama jį rodyti veidrodyje – tai gali sukelti rimtų pasekmių. Be to, jis gali atimti iš žmogaus energiją, o vaikas yra dvigubai jautresnis šiam neigiamam poveikiui.
Praktinis paaiškinimas
Seniau ne kiekvienas žmogus galėjo sau leisti nusipirkti veidrodį – jis buvo laikomas prabangos preke namuose. Todėl viena iš praktinių priežasčių, kodėl veidrodžiai buvo laikomi vaikams nepasiekiamoje vietoje, buvo didelė jų kaina. Be to, iškreiptas atspindys, dėl kurio dažnai nusidėdavo seni veidrodžiai, gali tiesiog išgąsdinti vaiką ir sutrikdyti jo psichiką.
Kai kurie gydytojai vis dar mano, kad veidrodis nėra saugus kūdikio psichikai. Žvelgdamas į tai, kūdikis gali nesuprasti, kad tai yra jo atspindys, ir labai išsigąsti. Tai ypač pavojinga naktį, kai atspindys veidrodyje yra neryškus.
Yra dar vienas praktiškas paaiškinimas, kodėl veidrodis buvo laikomas nesaugiu vaikų sveikatai. Faktas yra tas, kad viduramžiais jų gamybai buvo naudojamas gyvsidabris, kuris, kaip žinote, yra nuodingas.
Na, o pagrindinis pavojus slypi tame, kad vaikas dėl neatsargumo gali tiesiog sudaužyti veidrodį ir susižaloti.
Psichologų nuomonė
Vaikų psichologų požiūris į šią problemą dažniausiai yra visiškai priešingas. Jie mano, kad tie tėvai, kurie iš karto po vaiko gimimo kabina veidrodžius darželyje, elgiasi teisingai.
Jų nuomone, veidrodis, kurį mažylis mato nuo pirmųjų gyvenimo dienų, padeda jam atpažinti savo „aš“, teigiamai veikia jo raidą ir prisideda prie komunikacinių savybių formavimo.
Vaikas anksti pradeda domėtis savo atspindžiu, susikaupęs jį tyrinėja, tyrinėja. O sulaukęs vienerių metų jau žaidžia sąmoningai – rodo liežuvį, daro veidus ir supranta, kad gali pakeisti veido išraišką ir išvaizdą.
