Žmogui būdingas fiziologinis reiškinys, kai jis pabunda naktį arba jaučia, lyg kažkas jį pastūmėtų. Ar teko susidurti su tokiu jausmu?
Mes ne visada suprantame. Ir mes ne visada dėl to būname dėkingi…
Vienas gydytojas man pasakojo, kad per sunkius budėjimus kartais užmigdavo tiesiai ant gultų koridoriuje, jei tik būdavo tylu. Tačiau kažkas jį pažadindavo. Atrodydavo, kad kažkas jį stipriai pastūmė. Kelkis!
Jis pašokdavo ir iš tiesų…! Žodžiu, tuoj pat paaiškėdavo, kad kažkokiam pacientui reikia jo pagalbos. Jis atsibusdavo anksčiau, nei jį pašaukdavo. Taip buvo visa tai keista. Net jei neįtikėtinai pavargusio gydytojo miegas būdavo labai kietas.
Daugelis gydytojų tai žino. Daug žmonių, kurių darbas susijęs su gyvybių gelbėjimu. Taip pabunda ir tie, kuriems gresia pavojus, pavyzdžiui, karo metu. Nesvarbu, koks kietas būtų jų miegas, šis sukrėtimas juos iškart pažadina. Tai gelbsti pabudusio žmogaus ar kitų žmonių gyvybę.
Taip motinos pabunda, likus sekundei iki vaiko verksmo. Arba kai jis atsiduria pavojuje.
Tai angelas, kuris mus pažadina. Mūsų angelas sargas. Arba angelas sargas to, kuriam turime padėti. Tokia yra mano nuomonė.
Bet jei angelas mus pažadina, o mes esame namuose, nėra jokio pavojaus ir nieko nėra šalia, kam reikia mūsų pagalbos ir dėmesio? Juk nieko nevyksta. Kodėl įvyksta šis nemalonus priverstinis pabudimas? Be to, nenaudingas?
Nežinome, ar tai naudinga, ar ne. Jei esame keliami ir taip pažadinami, tai reiškia, kad tai yra būtina. Turime melstis už tuos, kuriuos mylime. Turime jiems mintimis papasakoti apie savo meilę. Palinkėti jiems sveikatos ir ramybės.
Ir mes turime dėkoti savo angelui už šį pabudimą, už šį impulsą. Galbūt, tamsiosios jėgos tuo metu ruošėsi užpulti mus miegančius? Galbūt, kažkas mums linkėjo blogo ir darė piktus burtus, pasinaudodamas mūsų miegu? Galbūt, vidurnakčio vagis sumanė ką nors negero?
Ir pabudimas mus tada išgelbėjo?
Tačiau žmonės pyksta ir susierzina. Ir vėl užmiega, nesuprasdami, kad buvo išgelbėti nuo galimos žalos. Galbūt, kažkas norėjo būti išgelbėtas ir šaukėsi to žmogaus psichologinės pagalbos, ar kalbėjo maldą už savo brangų žmogų. Tai gali būti kaip tik taip! Bet mes nesuprantame. Ir mes ne visada esame dėl to dėkingi…
