Kartais suklūstame, išgirdę apie antrą bažnytinę santuoką. Esame įpratę, kad bažnytinė santuoka yra viena ir visam gyvenimui. Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio teismo (tribunolo) teisėjas kanonų teisės dr. kunigas Mindaugas Sabonis teigia, kad Katalikų Bažnyčia yra turbūt vienintelė institucija, kurioje sudaryta santuoka yra neišardoma. Visgi kartais pasitaiko atvejų, kai santuoka gali būti pripažįstama negaliojančia.
Galioja ar negalioja?
Vilniaus arkivyskupijos tribunolo teisėjas kun. M. Sabonis tikina, kad susituokę bažnyčioje žmonės nesiskiria:
„Reikia suprasti, kad bažnytinių skyrybų nėra. O bažnytinė santuoka negaliojančia skelbiama tik tada, kai pasiekiamas moralinis tikrumas, jog nuo pat savo sudarymo momento bažnytinė santuoka nebuvo laisva, nuoširdi, sąžininga. Reikia permąstyti, ar pavyks įrodyti, kad jūsų santuokinis laivas nuskendo, bet ir pateikti argumentų, kad jis buvo kiauras dar nepradėjęs plaukti. Kitais žodžiais tariant, anuliuoti bažnytinę santuoką reikia svarių priežasčių. Nereikia manyti, kad pateiktas ieškinys bus automatiškai patenkintas. Bažnyčioje nebūna skyrybų abipusiu sutarimu.“
Kaip teigia teisėjas, bažnytinę santuoką niekine leidžia paskelbti ardančios kliūtys, kanoniškos formos ar sutikimo trūkumas. Ardančios kliūtys gali būti amžius, giminystės ryšys, impotencija, ankstesnė santuoka ir pan. Santuokos negaliojančios dėl formos trūkumo – tai tokios santuokos, kurios įvyko ne katalikų bažnyčioje, be liudytojų ar tuokiant kunigui, kuris neturi reikiamo leidimo tuokti.
Tačiau beveik visos santuokinės bylos, anot dr. kun. M. Sabonio, yra nagrinėjamos dėl sutikimo trūkumo: „Dažniausiai nagrinėjamos santuokos dėl rimto santuokinių pareigų nesuvokimo arba negebėjimo prisiimti santuokinių pareigų, pavyzdžiui, dėl nebrandumo, priklausomybių ar įvairių vidinio pobūdžio sutrikimų. Paprastai niekinėmis paskelbiamos santuokos, kuriose jau draugystės laikotarpiu, dar iki santuokos sudarymo, galima surasti anomalijų, ženklų, signalų, kad besituokiantieji (abu ar vienas iš jų) yra nebrandūs, linkę nesureikšminti santuokinės ištikimybės, yra nusistatę prieš vaikus ir nenori, kad jie gimtų, o jei gimsta, jais nesirūpina.
Dar viena santuokos negaliojimo priežastis gali būti, kai tuokiamasi iš didelės baimės, pavyzdžiui, kai mergina pastoja ir bijo, kad neištekėjus ją pasmerks giminės ar tėvai. Trumpai tariant, santuoka negalioja, kai nuo pat santuokos sudarymo bent vienas iš susituokusiųjų dėl apgaulės, ligų, krikščioniškos santuokos idėjos iškraipymo galėjo padaryti ją niekine. Pasitaiko ir daugiau priežasčių, tačiau šie kanonai taikomi dažniausiai.“
Vilniaus arkivyskupijos tribunolo teisėjas pabrėžia, kad šiame procese svarbiausias santuokos sudarymo momentas, todėl svarbu draugystės laikotarpis ir santuokos pradžia. Prasidėję įvairūs, net baisūs, išbandymai po kelerių metų santuokos nebėra priežastis santuokos negaliojimui. Atšalę jausmai taip pat nėra santuokos negaliojimo priežastis.
„Nesame labai romantiški. Meilė yra svarbiausias krikščioniškos ir žmogiškos santuokos elementas, tačiau juridiškai santuoka grindžiama ne meile, o santuokiniu sutikimu. Todėl proceso metu stengiamės ištirti ne kokia buvo meilė, bet kaip sutuoktiniai vykdė savo santuokinius įsipareigojimus“, – apie meilės įtaką santuokos negaliojimui aiškino dr. kun. M. Sabonis.
Kaip pradėti?
Jeigu jau pasiryžote pradėti santuokos anuliavimo procesą, tikriausiai kyla klausimas, kur kreiptis. Bažnytinės teisės daktaras paaiškina, kad kreiptis reikėtų į tos vyskupijos, kurioje buvo sudaryta santuoka, arba ten, kur gyvenate, tribunolą. Pavyzdžiui, jei santuoka vyko Kaišiadoryse, tuomet reikėtų kreiptis į Kaišiadorių vyskupijos tribunolą, jei Klaipėdoje – į Telšių vyskupijos tribunolą. O jeigu tuokėtės Kaune, bet gyvenate Panevėžyje, galite kreiptis tiek į Kauno, tiek į Panevėžio vyskupijų tribunolus.
„Bent jau Vilniaus arkivyskupijoje tribunolas turi žmogų, kuris priima prašymus ir konsultuoja pirminiais klausimais, atsiunčia klausimyną, reikalingą prašymui parengti. Į jį ir reikėtų kreiptis telefonu arba el. paštu. Kituose teismuose galbūt kažkiek skiriasi ta pradžia, bet taip pat reikėtų pradėti nuo skambučio ar el. laiškučio“, – apie proceso pradžią pasakojo dr. kun. M. Sabonis.
Ką reikėtų žinoti prieš kreipiantis į tribunolą? Svarbu turėti antrosios pusės kontaktinius duomenis. Kita šalis privalo sužinoti apie vykstantį procesą ir turėti galimybę atsakyti į ieškinį. Taip pat svarbu turėti du dokumentus: santuokos išrašą iš Santuokų knygos, kurį galima gauti kreipusis į bažnyčios, kurioje tuokėtės, kleboną, ir civilinės ištuokos pažymą.
Taip pat reikėtų gerai pagalvoti mažiausiai apie du liudytojus, kurie galėtų atvykti į Bažnytinio teismo apklausą. Svarbu, kad liudytojai žinotų apie šalių draugystės ir santuokinio gyvenimo laikotarpius, galėtų paliudyti, o galbūt paneigti tą, ką teigia šalys. Žinoma, liudytojai turėtų sutikti dalyvauti apklausoje. Tai, anot kun. M. Sabonio, yra šalių atsakomybė.
Ne mažiau aktualus klausimas yra kaina. Daugelis mano, kad paslaugos bažnyčioje teikiamos nemokamai, tačiau šį mitą griauna teisėjas: „Bažnyčia turi mokėti žmonėms algas, juk čia dirba ne tik alkani kunigai, bet ir pasauliečiai. Taip pat yra nemažai kitų tribunolo išlaikymo išlaidų.“
200 Eur – tiek kainuoja santuokos anuliavimas Lietuvos tribunoluose. Teisėjas teigia, kad ši suma yra tik maža dalis to, kiek kainuoja visas bylos nagrinėjimas: „Didžiąją dalį teismo išlaidų vis tiek dengia pati vyskupija. Užsienyje procesas žymiai brangesnis. 200 Eur tik simbolinė suma. Žinoma, jeigu žmogus negali sumokėti tokios sumos, jis gali mokėti mažiau. Tačiau mes iškart informuojame apie šią sumą, kad žmogus galėtų pasiruošti.
Kai nenurodydavome sumos, sakydavome, kad tiesiog auka, mums už darbą atsilygindavo duodami, pavyzdžiui, 2 Eur. Nei šypsotis, nei verkti. Juk su byla dirba bent 6 žmonės.“
Mano santuoka negalioja!
Santuokos anuliavimo procesą praėjęs Aurimas pasakoja, kad nebuvo taip baisu, kaip tikėjosi: „Kreipiausi į tribunolą elektroniniu paštu. Man atrašė kunigas, kuris surašė, kokių dokumentų reikia, atsiuntė prašymo formą. Vėliau prasidėjo procesas. Iš pradžių dokumentinis, kai siunčia visokius dekretus apie ginčo formuluotes, teisėjų kolegiją ir pan. Vėliau prasidėjo apklausos“, – pasakojo vilnietis.
Aurimo santuokinės bylos nagrinėjimas užtruko ilgiau kaip metus, bet taip nutiko todėl, kad liudytojai vis negalėdavo atvykti į apklausą. „Į apklausas kviečia kiekvieną šalį ir liudytoją atskirai. Buvau nusiteikęs nemaloniems prisiminimams, todėl teisėjo klausimai nenustebino. Mane apklausė, o tuomet tiesiog laukiau kokius metus, kol galiausiai su manimi susisiekė, kad galiu atvykti susipažinti su bylos medžiaga.“
Vyro santuoka buvo pripažinta negaliojančia. Ar jis ryžtųsi pakartoti procesą? Aurimas sako, kad džiaugiasi, jog tai baigėsi. Viskas nebuvo taip skausminga, kaip ruošėsi, tačiau procesas vis tiek nėra pats maloniausias ir sužadina nemalonius prisiminimus: „Mano draugui nebuvo taip baisu, bet jo santuoka buvo galiojanti, sakė, kad jie ilgai gražiai gyveno ir nėra priežasties, kodėl santuoka turėtų negalioti. O aš turėjau traukti skeletus iš spintos, bet buvo verta, nes šiandien vėl galiu tuoktis bažnyčioje.“
Šaltinis: lrt.lt
