Kartais mergaitės net nuo mažens svajoja apie motinystę ir įsivaizduoja, koks gražus laikotarpis jų laukia. Tik neretai atsitinka taip, kad motinystė ne tik „neveža“, bet dar ir depresija apninka. Kodėl taip nutinka?
Kur dingsta motinystės žavesys ir natūralus grožis, pasakoja sąmoningos tėvystės mentorė, rašytoja, knygos „Kaip stiprinti ryšį su savo vaiku“ autorė Kristina Busilaitė.
Kur dingsta įsivaizduojamas motinystės žavesys?
Socialiniuose tinkluose galima pamatyti daug nuostabių nuotraukų su laimingomis mamomis ir jų ramiais kūdikiais. Tik kiek tame yra tiesos? Turbūt pritarsite, kad realybė kitokia. Kūdikis turi savo gyvenimo ritmą ir poreikius, apie kuriuos taip garsiai praneša, kad girdi net kaimynai. Todėl bemiegių naktų ir nuovargio veide požymiai sėkmingai užmaskuojami makiažu, ir skleidžiamas idealaus gyvenimo modelis. Jaunos mamos, matydamos, kaip kitoms „puikiai sekasi“, pasijunta nevykusiomis ir klausia savęs, kas su jomis negerai. Taip kyla dar didesnė įtampa ir nepasitikėjimas savimi.
Gal įmanoma išmokti būti gera mama?
Tai dar vienas klaidingas įsivaizdavimas, kad motinystės galima išmokti ir, vadovaujantis bendromis rekomendacijomis, puikiai susitvarkyti visose kūdikio auginimo situacijose. Nereikia mokytis būti gera mama. Kiekviena moteris turi įgimtus instinktus ir puikiai jaučia, ko vaikeliui tuo momentu labiausiai reikia.
Kada mama nepasitiki savimi ir patiria įtampą, aplinka greitai pajaučia ir puola patarinėti. Susidaro eilė tetų ir močiučių, kurios „geriausiai“ žino, ko reikia kūdikiui.
Kokia nepasitikėjimo savimi, kaip mama, priežastis?
Nepasitikėjimas savimi neatsiranda per dieną, vos gimus vaikeliui. Tai viso gyvenimo pasekmė. Jeigu nuo mažens moteris mokėsi būti gera mergaite, gera mokine, vėliau darbuotoja, žmona ir pan., ji nuolat vadovavosi kitų primestais lūkesčiais ir susikurtais vaidmenimis.
Todėl dažnai besilaukdamos mamos intensyviai ieško informacijos, kaip kuo geriau pasirūpinti nauja gyvybe ir susikurti naują, idealų vaidmenį. Dėl šios priežasties atsirado „supermamos“ įvaizdis ir rolė.
Visi šie vaidmenys ir perėjimas iš vieno į kitą, sukelia nemažai įtampos. Protas ieško atitikmens, į ką galėtų lygiuotis ir kokiais pavyzdžiais vadovautis. Taip tapusi žmona, moteris dažnai net nesąmoningai perima dalį savo mamos elgesio modelių, dalį iš kitų moterų, bet jos tikros tame vaidmenyje stinga.
Kai pati tampa mama, vėl susiduria su nauja role, kuriai sudėtinga pasiruošti, nes nutinka daug skirtingų situacijų. Tada moteris sprendžia, jai būti kaip jos motina ar nebūti.
Ką reiškia „nebūsiu kaip mano mama“? Ši pozicija rodo, kad yra daug priekaištų savo mamai – ne taip auklėjo, per mažai dėmesio skyrė, barė, traumavo ar pan. Tada gimsta sprendimas – duoti vaikui viską, ko negavo pati.
„Būsiu kaip mano mama“ – tai mamos idealizavimas, kad ji pati geriausia. Kada puolama į tokį kraštutinumą, stipriai užslopinama įgimta intuicija ir vidinis žinojimas, kaip elgtis įvairiose situacijose, kad vaikelis gautų tai, kas jam naudingiausia. Tada jis gauna ne tai, ko reikia, o kaip nusprendžia mama.
Iki motinystės moteris gali vadovautis susikurtais vaidmenimis, tačiau gimus kūdikiui, viskas keičiasi, nes ji nebe viena. Vaikas tampa jos veidrodžiu ir traukia į paviršių viską, kur labiausiai skauda ir nepatogu. Vien tam, kad abu gautų tai, kas geriausia.
Kartais sulaukiu mamų pasipriešinimo, tačiau bekalbant pamažu atsiskleidžia priežastys, kodėl motinystėje nėra lengvumo. Taip pat kai kurios pyksta dėl veidrodžio efekto, manydamos, kad tampa dėl visko kaltos. Tačiau tai ne apie kaltę, o galimybę išspręsti daug problemų vien padirbėjus su savimi. Tada ir vaikai mažiau serga, ir vyras geresniu tampa. Tereikia tik į save atsisukti ir įvardinti, kurioje vietoje vaidinate.
Ar pakanka atsisakyti vaidmenų, kad viskas stotų į savo vietas?
Jeigu kiekviena moteris sau atsakytų į klausimą – „aš esu mama ar žmogus, auginantis vaiką?“ – išsispręstų daug dalykų. Čia tik visuomenės sukurtos „žmonos“, „mamos“ rolės. Šie vaidmenys sukuria įtampą, nes atsiranda įsivaizdavimas, kad reikia kažkokiai būti ir tobulai elgtis. Tačiau visų įsivaizdavimas skirtingas. Pavyzdžiui, moters mama aiškina vienaip, močiutė kitaip, artima draugė dar trečiaip.
Kada įvardinama sau, kad pirmiausia esu žmogus, tada atsiranda laisvumas ir supratimas, kad auginant vaiką įmanoma klysti, kažko nežinoti, paklausti ir kartu girdėti savo intuiciją.
Motinos vaidmuo labiausiai įspraustas į rėmus. Tikima, kad mama turi aukotis, negali turėti laisvalaikio, savęs realizuoti, nepriimtina atrodyti seksualiai ir dar begalės įsitikinimų. Kai atsisakoma šio vaidmens, nuo pečių nukrenta didžiulė našta. Atsiranda laisvė kūrybiškumui, savęs ir vaiko pajautimui.
Įsivaizduokite, kad gyvenate su vyru negyvenamoje saloje tik dviese ir visiškai neturite su kuo pasilyginti. Nežinote apie jokius žmonos, mamos vaidmenis. Gimus vaikui instinktyviai jaustumėte, ką daryti, kaip ir kada maitinti. Juk naujagimį uždėjus ant krūtinės jis pats ieško pieno. Tai įrašyta genuose. Todėl net nekils mintis, kad dėl kažko esate bloga mama, net jei fiziškai nebus lengva.
Vienas opiausių klausimų – žindymas. Ar taip pat pakanka pasikliauti instinktais?
Internete yra begalės patarimų ir rekomendacijų. Kas sudėtingiausia, kad jie tarpusavyje kertasi. Todėl mamai gali būti labai sunku atsirinkti, kas jai ir vaikeliui priimtiniausia. Pamenu, kai pačiai kilo skausmingų klausimų ir nežinojau, ką daryti. Džiaugiuosi, kad nusprendžiau kreiptis į organizaciją „Pradžių pradžia“, ten gavau patarimus, kurie išties padėjo.
Esmė, kad rekomendacijose pasimetusi jauna mama dar labiau įsitempia ir taip užblokuoja natūralius procesus. Todėl svarbu visame tame pirmųjų dienų ir mėnesių etape nesmerkti savęs, kad kažkas nepavyksta. Jūs mokotės, klausotės instinktų ir prisitaikote. Jei jaučiate, kad jums teikiamos specialistų rekomendacijos netinka, ieškokite atsakymų ir pagalbos kitur.
Vaiko auginimas ir žindymas – įgimti dalykai. Kuo daugiau šį procesą sprausite į kažkokias taisykles, tuo bus sunkiau. Todėl pirmiausia klausykitės savęs. Jei reikės, atsiribokite nuo įkyrių patarėjų, nes tai jūsų gyvenimas ir niekas geriau nežino už jus, ko jums tikrai reikia.
