Su žmona pragyvenome 12 metų, turim tris vaikus.
Šilumos ir meilės jausmų vienas kitam jau nejautėm, ir tuo metu aš sutikau kitą damą, ir po kurio laiko ją įsimylėjau.
Mes matydavomės gana dažnai, susitikinėdavom, bet vienu momentu ji staiga sako – arba skiriesi, arba ji paliksianti mane.
Nusprendžiau taikiai pasikalbėti su žmona, viskas praėjo ramiai, aš renkuosi daiktus, bet matau, kad jau buvusi žmona renka ir vaikų daiktus.
Pasakė, kad nepavyks pabėgti ir prisiminti vaikus tik per šventes.
Kadangi pas tave bus pilna šeima, t.y. ir tėtis, ir mama, tai ir vaikai turi augti pilnoje šeimoje, su manimi.
O ji kol kas tvarkysis savo asmeninį gyvenimą. Visą atsakomybę už vaikus dalinsimės per pusę, juk darėm tai kartu.
Aš net įsivaizduoti negalėjau, su kokiu baisiu žmogumi aš pragyvenau 12 metų.
Mesti vaikus dėl asmeninio gyvenimo? Kaip gi dabar papasakoti apie tai mylimajai?
