Mano draugė gerai uždirba pragyvenimui. Ji nuolat važiuoja ilsėtis, vairuoja puikią mašiną, gyvena prabangiame name, kuriame remontą atliko dizaineriai.
Visgi asmeninis gyvenimas susiklostė nekaip. Dvi santuokos ir dvi ištuokos. Niekas iš jos vyrų nesugebėjo jai duoti tai, ko ji norėjo.
Pasakysiu, kad ji gana simpatiška moteris, todėl niekada nejautė vyriško dėmesio stygiaus.
Kažkur prieš du mėnesius ji man papasakojo, kad užmezgė santykius su vedusiu vyru ir tapo jo meiluže. Tas vyras nesutarė su savo žmona ir vaiku, todėl nusiraminimo ir ramybės ieškojo pas mano draugę.
Bet kadangi tas vyras nėra laisvas, o mano draugė laisva, jis negali su ja praleisti daug laiko. Jo nebuvimą ji turi kompensuoti pasisėdėjimu su draugėmis ir bendravimu su artimaisiais.
Neseniai ji svečiavosi pas mane ir jai paskambino jos vyriškis. Jis pasiūlė vakare susitikti, tačiau Olivia, pasakiusi, kad neturi laiko, nes jau vakarą susiplanavo, atsisakė. Tada vyriškis pasakė:
– Vadinasi, man reikia susirasti antrą meilužę, kad kompensuočiau tavo nebuvimą.
Gal jo klausimas ir buvo retorinis, tačiau Olivia vis tiek įsitempė.
Praėjus porai dienų, Olivia man skambina ir pasakoja:
– Tina, žinai, tą kartą aš jam paskambinau, kad susitikčiau, bet jis pasakė, kad neturi laiko. Aš atsakiau taip, kaip ir jis man, kad man irgi reikia susirasti antrą meilužį. Jis atsakė, kad vienam kartui galima.
Tai reiškia viena – kad jam nusišvilpti į šituos santykius.
Tiesą sakant, man pagailo draugės. Bet juk reikėjo anksčiau galvoti, prieš užmezgant santykius su vedusiu vyru. Jei jis išdavė savo žmoną, savo vaiką, tai savo meilužę išduoti gali lengva širdimi…
Ar jūs taip nemanote?
