Močiutės atsakymas „pakirto“ aferistų kojas!

Skambutis suskambėjo dešimtą ryto. Marija Ivanovna atidėjo mezgimą į šoną ir pakėlė ragelį.

— Jūsų anūkas tik ką pakliuvo į rimtą avariją. Jis kaltas, – skubiai aiškino nepažįstamasis.

— Sudaužytas brangus importinis automobilis, yra aukų, tai nuo trijų iki penkių metų nelaisvės…Kad padėtumėt anūkui išvengti kalėjimo, reikia sumokėti!

— Kiek reikia?

— Dviejų šimtų tūkstančių! — ryžtingai pareiškė kitame ragelio gale. — Ruoškite pinigus, tuoj pas jus atvažiuos mūsų žmogus! Ir apie šį skambutį niekam, nes anūkas tikrai nugarmės už grotų!

— Bet namuose tokių pinigų nėra, — sukūkčiojo Marija Ivanovna. — Reikia važiuoti į banką, o tai kitame miesto gale.

— Išeikite į gatvę, prie namo privažiuos sidabrinis „Žiguli“ ir nuvež, kur reikia. Ir prisiminkite – niekam nė žodžio! Tai jūsų anūko labui.

Nuvažiavęs per pusę miesto ir sustojęs prie banko, vairuotojas prispaudė pirštą prie lūpų.

Marija Ivanovna jam atsakė tuo pačiu. Ji sugrįžo po pusvalandžio:

— Pamiršau kortelės pin kodą, — sunkiai atsiduso ji. — Reikia važiuoti į vasarnamį. Jis ten, sąsiuvinyje…

Iš vasarnamio, kuris buvo už trisdešimties kilometrų nuo miesto, Marija Ivanova išvažiavo su dviem rankinėmis bulvių ir sieteliu svogūnų.

— Krauk į bagažinę ir važiuojam! — pasakė ji jau nuobodžiauti pradėjusiam vaikinui.

— Į banką? — paklausė jis.

— Namo, — mestelėjo Marija Ivanovna. — Ne su bulvėmis gi į banką eiti?! O pakeliui sustok prie parduotuvės, reikia pieno ir duonos nusipirkti…

Vairuotojas pasipūtė, bet nutylėjo. Temo. Vaikinas nervinosi, o Marija Ivanovna buvo rami, kaip niekad.

— Vietoj sėdėjimo be darbo, padėtum močiutei, — pastebėjo ji, išlipdama iš automobilio. Ir apgavikas nuolankiai nusekė paskui ją į penktą aukštą. O ten jau jo laukė policijos darbuotojai.

— O kaip gi anūkas?! — sumekeno suimtasis.

— Neturiu aš jokio anūko, — ramiai atsakė pasirinktoji apgavikų auka. — Kaip ir jokios avarijos su žmonių aukomis. Aš jus iškart perkandau!

— O kam tada į banką važiavom?

— Už butą ir telefoną sumokėti.

— O į vasarnamį?

— Bulvių ir svogūnų namo parsivežti, — paaiškino Marija Ivanovna. — Eik eik!Aš tau ne bobulė su katinėliu, o milicijos majoras pensijoje!