Manau, kad jei jūsų gyvenime kas nors ilgai neįvyksta, kad ir kiek pastangų dėtumėte, vadinasi, tai ir neturi įvykti. Bet kokiu atveju – ne dabar. Arba ne su tuo žmogumi. Arba ne toje darbo vietoje.
Ne tokiomis aplinkybėmis. Taip jums bus geriau. Net jei tą akimirką jums skauda, o tai, kas nutiko, atrodo neteisinga, po daugelio metų gyvenimui dėkosite, kad apsaugojo jus nuo dar didesnių kančių.
Nepraėjusi pokalbių, nusimindavau. Po to išgirsdavau, pavyzdžiui, kad personalo atrankos direktoriai toje įmonėje keisdavosi kas pusmetį. Kai vyras domėjosi manimi, skambindavo, rašydavo, tačiau į pasimatymus nekviesdavo, man būdavo neaišku.
Paskui paaiškėdavo, kad jis gyvena su mergina neaiškiu statusu ir neaiškiais santykiais. Kai negalėjau išspręsti buvo klausimo, aš pykau. Po poros metų nusipirkau dviejų kambarių butą vietoj vieno. Ir esu tikra, jei vyras ilgai nesiperša, o jūs po kelerių metų vis tiek jį spaudžiate, ilgalaikėje perspektyvoje laimės vis tiek nebus.
Gali būti, kad tai visiems žinoma tiesa – nesilaužti per uždarytas duris. Bet ją kiekvienas turi pajausti pats. Žengėte kelis žingsnius link tikslo – nepavyksta, reikia atsitraukti. Paleisti situaciją.
Nukreipti dėmesį į ką nors kitą. Gali būti, kad vėliau pakeisite veiksmų algoritmą, pakeisite požiūrį, arba tikslo siekimo būdas nebebus aktualus.
Ateis laikas ir visos durys atsidarys, jei žinote, kur jums reikia. Arba neatsidarys, jei jums sveikiau ir laimingiau bus ten neiti.