Neseniai aš buvau klasės susitikime. Kažko ypatingo aš iš jo nesitikėjau. Mes sėdome už stalo, ėmėme prisiminti mokyklos laikus ir štai restorano durys atsivėrė, o ant slenksčio stovėjo tiesiog grožio karalienė.
Iš pradžių mes net nesupratome, kas ji. Pamanėme, kad paprasčiausiai apsiriko. Bet ne, gražuolė su aukštakulniais ir brangia suknele pasirodė esanti mūsų bendraklasė Violeta.
Mokykloje ji nuolat kentė aplinkinių patyčias ir niekada niekuo neišsiskyrė tarp mūsų. Atvirkščiai, ji stengėsi įlįsti į patį nuošaliausią kampą, kad tik jos niekas neliestų.
Mergaitės mama dirbo valytoja, tėvas žuvo gana jauno amžiaus. Violeta po kelis metus vaikščiodavo vienais ir tais pačiais drabužiais. Berniukai ją erzindavo, mergaitės šalindavosi.
Periodiškai Violetą išnaudodavo, norėdami nusirašyti namų darbus. Mergaitė, nepaisant savo uždarumo, mokėsi labai gerai.
Ir čia tokios permainos…
Vyrai sujudo ant kėdžių, pamatę liekną pasitempusią apetitiškų formų Violetą. Moteris tiesiog užplūdo pavydas. Pavydėti išties buvo ko.
Kaip paaiškėjo, Violeta turi savo verslą – grožio salonų tinklą, sėkmingai ištekėjo ir augina dukrą. Viską, apie ką svajojo kiekviena mūsų, realizavo paprastoji Violeta.
O kaip ji laikėsi viešumoje! Kaip tikra žvaigždė! Atsisėdo, paėmė šampano taurę, pasakė kelis tostus, nusišypsojo…Ir apie Paryžių papasakojo, ir apie Milaną. Žodžiu, jos gyvenimas susiklostė puikiai.
Klasiokės jau ėmė springti iš pavydo, o ji staiga atsistojo, pasiteisino užimtumu ir išskubėjo savo reikalais.
Aš žiūrėjau jai įkandin ir galvojau, kad pačios karščiausios svajonės visada išsipildo, reikia tik nuoširdžiai to norėti. Štai ir Violeta – geriausias to pavyzdys!