Kai išnyksta cigarečių dūmų sukurta užtvara tarp mūsų ir pasaulio, žmogaus asmenybė stipriai pasikeičia. Kaip galite padėti sau susidoroti su tokia priklausomybe?
„Kai įsigaliojo įstatymas, draudžiantis rūkyti viešose vietose, ypač kavinėse, mane ištiko šokas!“, – prisimena 37 metų Danielis. – „Anksčiau rūkydavau po du pakelius per dieną ir gyvenimas be cigarečių man atrodė neįsivaizduojamas. Tuomet, nenorėdamas patirti emocijų smurto prieš save, nusprendžiau mesti rūkyti, nors įstatymas neuždraudė man rūkyti.
Kaip aš dabar jaučiuosi? Sunku pasakyti. Kovoju. Sunku išsilaikyti. Klausiu savęs, ar pasielgiau teisingai ir atsakau sau: tai tikrai naudinga mano sveikatai, be to, įgijau savotiško lengvumo.“
Danielis – ne vienintelis pavyzdys: Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, kovos su tabaku kampanijos metu rūkančiųjų skaičius sumažėjo beveik 15 proc. Be to, 2020 metais sveikatos apsaugos ministerija gavo Pasaulio sveikatos organizacijos apdovanojimą už indėlį su kova prieš rūkymą.
41 metų Jelena jau dvejus metus nerūko. „Kiekvieną minutę pasiilgstu cigaretės. Bet aš laikausi ir stengiuosi nepradėti iš naujo, nes pats procesas, kai nustojau, buvo labai sunkus. Jaučiu, kad visą likusį gyvenimą man trūks rūkymo. Aš vis dar esu rūkalė, kuri tiesiog nepasiduoda pagundai ir stengsis nerūkyti visą dieną.”
Užkietėjęs priklausomas rūkalius visada liks rūkalius, net jei jau ir metė rūkyti.
„Jis tokiu išlieka iki kaulų smegenų metų metus, fiziologiškai ir psichologiškai, savo elgesiu ir socialiai“, – sakė Italijos kovos su rūkymu draugijos prezidentas Giacomo Manjaracina.
Tai reiškia, kad žmogus gali vėl pradėti rūkyti po šešių mėnesių arba po 15 metų pertraukos. Tabako ilgesys rūkalių beveik niekada nepalieka. Dauguma jų gyvena prisiminimais apie cigarečių teikiamą malonumą, džiaugsmą ir paguodą.
Tačiau jie kasdien kovoja su pagundomis. Ši jų kova yra nesibaigianti. Visi buvę rūkaliai prisipažįsta, kad mesti rūkyti jiems kainavo ypač daug pastangų. Tačiau tie, kuriems pavyko išgyventi šį sunkų abstinencijos laikotarpį, išmokė savo kūną gyventi be tabako. Tie, kurie įveikė pagundą, pasakojo, kad jų asmenybė pasikeitė nuo tada, kai jie atsisakė šios priklausomybės.
Kovokite su pagunda
Visi buvę rūkaliai prisipažįsta turintys silpnybę tabakui. Nostalgija malonumui daugeliui neleidžia mesti iš rūkyti karto, tą pačią akimirką. Kai kurių požiūris į rūkymą yra dviprasmiškas. Cigaretės ir žiebtuvėlio tandemas jau pats savaime sujungia nedidelę prarasto malonaus pojūčio dalį.
36 metų Olegas metė rūkyti prieš trejus metus: „Mane nuolat supa rūkantys žmonės. Kartais įtraukiu vieną ar du kartus, bet man ima svaigti galva. Taigi, dabar esu pasyvus rūkalius ir man tai patinka.“
40-metis Antonas jau metus nerūko: „Nebūna dienos, kad nenorėčiau rūkyti. Bet aš laikausi. Tik ypatingomis progomis leidžiu sau užsirūkyti, jei tai būna vakarėlis ar būdamas svečiuose ilgai ieškau rūkančio žmogaus, kad galėčiau iš jo paprašyti parūkyti”.
Kiti, norėdami pasipriešinti šiai pagundai, slepiasi už visiško nepakantumo rūkymui.
Jie pastato tikrą sieną tarp savęs ir cigarečių. 20 metų rūkęs po du pakelius cigarečių per dieną 42 metų Maksimas dabar nekenčia dūmų: „Per cigaretes negaliu net kvėpuoti, tiesiog dūstu!“ Jis netgi nepriima rūkančiųjų į darbą.
„Kartais, kai kuriais atvejais, net pasireiškia agresija. Tai projekcinis reiškinys, kurį galima labai gerai kontroliuoti: tarsi baustumėte save per kitus žmones.“ , – tęsė Maksimas.
Kai kuriems žmonėms tabako dūmai yra malonumas, susijęs su bendravimu. Tokiu atveju mesti rūkyti reiškia atsisakyti visų su šia priklausomybe susijusių draugų.
„Metusi rūkyti, – pasakojo 29 metų Alina, – taip pat atsisakiau alkoholio, vakarėlių, kai kurių maisto produktų. Praktiškai tam tikram laikotarpiui nustojau net kvėpuoti…“. Tai pavyzdys, kaip galima pilnai imti kontroliuoti savo gyvenimą, atimti iš savęs beveik viską, kad visas gyvenimas nesugriūtų.
Beveik visus kankina ta pati manija – atitrūkti. Visiems buvusiems rūkaliams, arba beveik visiems, teko pripažinti, kad tabakas yra stipresnis už juos pačius. Tik labai retam buvusiam rūkoriui pavyksta mesti rūkyti iš pirmo karto: paprastai prireikia net 2-3 bandymų įveikti šią priklausomybę.
SUŽINOKITE, KAIP PERSKIRSTYTI SAVO LAIKĄ.
Kodėl taip sunku mesti rūkyti? Nes priklausomybė yra fiziologinio pobūdžio ir organizmas reikalauja kasdienės dozės. Tačiau šio paaiškinimo nepakanka.
„Neginčijami statistiniai duomenys rodo, kad 60-70 proc. rūkančių moterų ir 30 proc. rūkančių vyrų turi psichologinių problemų, ir jiems reikėtų pagalbos, net jei jie nerūkytų“, – aiškino psichologas Aldo Nagaras, hipnoterapijos centro, skirto mesti rūkyti, direktorius.
Nikotino dozė vartojama siekiant pagerinti savijautą. Cigaretė yra neįtikėtinas vaistas, pasižymintis anksiolitinėmis ir antidepresinėmis savybėmis. Gydymas yra simptominis: kai rūkote, jaučiatės geriau, bet problemos niekur nedingsta. Kai baigiate rūkyti, susiduriate su savo trapumu akis į akį.“
Dėl šios priežasties konsultantai siūlo psichologinę pagalbą tiems, kurie nori mesti rūkyti. Tikroji terapija – tai nikotino pleistro naudojimas ir antidepresantų vartojimas.
Pirmieji mėnesiai dažnai būna sunkiausi. Praskleidę uždangą tarp savęs ir tikrovės, pradedame suvokti kasdienį gyvenimą tokį, koks jis yra iš tikrųjų. Su visa savo šviesa ir tamsa, be jokių papildomų išteklių, išskyrus tuos, kurių semiamės iš savęs.
Rūkymo pabaiga tam tikra prasme reiškia ir kitų gyvenimo iliuzijų pabaigą.
„Mečiau rūkyti, nes bijojau mirti“, – pasakojo Elena, – „Bet tai buvo tarsi susilaužyti koją ir netekti ramentų. Vėl likau viena su savo baimėmis. Jaučiausi taip, tarsi turėčiau su viskuo susitvarkyti viena, be paramos ir kitos pagalbos.
Mesti rūkyti man reiškė susidurti su pačia savimi. Man buvo 35-eri metai, tai buvo laikas, kai turėjau įvertinti ir iš esmės pakeisti savo gyvenimą. Simbolinis metimas rūkyti man buvo būdas pabrėžti šį lūžį.“
Cigaretė suteikia pasitikėjimo savimi, o rūkymas reiškia ištisą ritualą: atsidaryti pakelį, ištraukti cigaretę, užsidegti… Tam tikra prasme, tai yra gyvenimo ritmas. O be tabako turite pertvarkyti savo likusį laiką.
„Dabar mažiau svajoju“, – sakė 36 metų Vladimiras. – „Be cigarečių pertraukėlių dirbu geriau ir daugiau. Cigaretė man padėjo mąstyti, o be jos esu aktyvesnis, dirbu kruopščiau ir atsakingiau… Ir daugiau nebeskraidau padebesiais.“
ATRASTI KITUS MALONUMUS
40 metų Irina ir 42 metų Valerijus kartu metė rūkyti. Valerijus rūkydavo po du pakelius, Irina apsiribodavo vienu. Vieną dieną Valerijus nusprendė atsisakyti šio žalingo įpročio ir Irina pasekė jo pavyzdžiu – nė vienas nenorėjo būti blogesnis už kitą. Jie ieškojo alternatyvų. „Visų pirma reikia, kad pavyktų atsiriboti“, – aiškino pora.
Valerijui artimesnė buvo fizinė veikla – bėgimas, važinėjimas dviračiu, sodininkystė, o Irina, kaip ir daugelis užkietėjusių rūkalių, kurie stengiasi vieną malonumą pakeisti kitu, paguodą rado maiste.
„Porą kartų, kai pastebėjau, kad tuoj supyksiu, rūkiau“, – prisipažino Elena. – „Dabar, pykčio akimirkomis, giliai įkvepiu. Arba išeinu iš kambario, tarsi ieškočiau cigarečių pakelio. Atkartojau tą patį judėjimą, bet dėl kitos priežasties. Tačiau suprantu, kad tai tuščias mano gestas.“
Daugelis buvusių rūkalių teigia, kad pasikeitė jų asmenybės bruožai.
„Gyvenimas be tabako tapo rimtesnis ir ne toks linksmas“, – pasakojo savo įspūdžius 29 metų Paulina. – „Aš šiek tiek praradau lengvabūdiškumo, bet man nebereikia cigaretės, kad galėčiau bendrauti su žmonėmis, nuraminti savo nervus ar įveikti sunkumus.“
40-metė Jekaterina supranta, kad abstinencija sustiprino ją kaip asmenybę: „Cigaretės padėjo man suvaldyti savo agresiją aplinkinių atžvilgiu. Dabar esu labiau atsipalaidavusi ir susikaupusi.“ Be to, ji pastebėjo, kad daugelis mažų džiaugsmų, kurie jai anksčiau asocijavosi su cigarete – filmo žiūrėjimas ar vakarienė su draugais – su tuo susiję nebuvo“.
Tabako atmintis laikui bėgant kinta. Gyvenimas atsistato iš naujo. Nugalėjęs šią priklausomybę, buvęs rūkalius nė nebemano vėl sąmoningai imti rūkyti ir įklimpti į priklausomybę.
„Kai mečiau rūkyti, tapau artimesnė kitiems žmonėms“, – užbaigė Elena. – „Aš rūkydavau kas 15 minučių, palikdama vaikus ar draugus prie bendro pietų stalo.“
Pagalvokite apie tai: tabakas skiria rūkalius ir nerūkančiuosius, tačiau pastarųjų vis tiek yra daugiau nei rūkančiųjų.
