Laura užsiregistravo internetinėje pažinčių svetainėje ir labai greitai pradėjo bendrauti su vienu vaikinu. Ji susilaukė daugybės žinučių ir iš kitų vyrų, tačiau atmetė juos, kaip netinkamus kandidatus.
Simas iš karto pasirodė, kaip labai protingas ir įdomus. Susirašinėjimai truko daugiau nei savaitę, kol vaikinas pasiūlė susitikti gyvai.
Laura ir Simas susitiko parke, o pasimatymas klostėsi kuo puikiausiai. Tiesa, vaikinas vengė atsakyti į daugelį klausimų apie save. Merginai tai atrodė šiek tiek keista…
Vakarui įsibėgėjus Simas pakvietė Laurą nueiti į netoliese esančią kavinę atsigerti arbatos. Mergina užsisakė arbatos ir gabalėlį pyrago, tuo tarpu Simas nusprendė pavakarieniauti. Jis užsisakė sriubos, kepsnį ir kavos.
Pasimatymas ir toliau klostėsi puikiai, kol kalba nepasisuko apie finansus. Tuomet Simas pakankamai piktai pasakė:
– Santaupų turiu pakankamai, o mano atlyginimas tikrai geras. Žinai, man nepatinka diskutuoti apie finansus su nepažįstamais žmonėmis. Nepyk, Laura, bet aš vis dar priskiriu tave šiai žmonių kategorijai.
– Tai, kad aš net neklausiau, kiek tu uždirbi, – šypsojosi mergina.
Laurai ir pačiai nereikia rūpintis dėl savo finansinės situacijos, nes turi pakankamai gerą darbą.
– Galime susitarti, kad sąskaitą pasidalinsime pusiau? – paklausė Simas.
Šis pasiūlymas Laurą labai nustebino. Nieko tokio, jeigu vaikinas nenori mokėti už jos arbatą ir pyragą, tačiau visai kas kita, kai jis vakarieniavo už kur kas didesnę sumą.
– Gal geriau kiekvienas susimokėkim už save, – ramiai atsakė mergina.
Tiesą sakant, Laura manė, kad jeigu vaikinas jau pasiūlo nueiti į kavinę, būtų malonu, jog jis ir apmokėtų sąskaitą. Tačiau šį kartą ji nesijaudino dėl kelių eurų.
Išėjus iš kavinės Simas pasisiūlė palydėti Laurą iki namų.
Greičiausiai jis manė, kad Laura atvažiavo su autobusu arba gyvena kažkur netoliese.
– Ačiū, bet nereikia. Aš atvažiavau su savo automobiliu, – atsakė ji.
– O į kurią pusę važiuoji? – pasiteiravo vaikinas.
Laura pasakė savo adresą.
– Gal galėtum šiek tiek pavažiuoti toliau ir pamesti mane iki namų? Aš gyvenu kažkur už 5 kilometrų nuo tavęs, – šyptelėjo Simas.
Laura nenorėjo važiuoti papildomų kilometrų ir tuo pačiu tęsti pasimatymą, todėl tarė:
– Žinai, man nepatinka vežioti nepažįstamus žmones. Nepyk, Simai, bet aš vis dar priskiriu tave šiai žmonių kategorijai.
