Kai buvo mano gimtadienis, aš paprašiau sesers pasisvečiuoti pas mane kelias dienas, kad ji padėtų man susiruošti, juk aš laukiau daug svečių.
Kadangi ji gyvena kitame mieste, tai išvis nusprendė atvažiuoti likus savaitei iki X dienos. Aš tuo labai džiaugiausi, mes juk gana retai matomės.
Pagaliau sesutė atvažiavo ir mes vakare susėdome prie stalo, kad pasikalbėtume prie taurės.
Visos moterys mane supras, be to, čia artima giminė, su kuria mes užaugome.
Kadangi gyvenime man tada buvo ne viskas gerai, aš ėmiau jai skųstis tuo.
O esmė buvo tame, kad lyg ir viskas normaliai, bet aš visą laiką kažkokia sudaužyta:
tai kažkas man kelia nerimą, tai susierzinu dėl nieko, tai nuovargis užgriuvo.
Atrodo, namie turėčiau ilsėtis, tačiau nesijaučiu pailsėjusi.
Išklausiusi mano zirzimą, sesuo patarė prie lovos pastatyti stiklinę su sūriu vandeniu.
Pasakė, kad šis metodas padės atsikratyti visos namie susikaupusios negatyvios energijos.
Būtent dėl to, pasak jos, aš jaučiausi blogai.
Aš nusprendžiau jos paklausyti ir padariau viską, kaip ji sakė.
Kaip aš nustebau, kai pabudau kitą rytą.
Aš pasijutau visai kitu žmogumi: išsimiegojusiu, pailsėjusiu, žvaliu ir energingu.
Rimtai, atsirado kažkoks lengvumas viduje, kurio seniai nebuvo.
Manęs daugiau nekamavo neramios mintys, pradėjau šypsotis ir daugiau nejaučiau nuovargio.