Remiantis Rusijos Levados centro apklausomis, šių metų kovą ir balandį rekordinis skaičius rusų manė, kad reikalai Rusijoje eina teisinga linkme . 69% kovą ir 66% balandį – per visą tyrimo laikotarpį nuo 1996 m. dar niekada nebuvo tokio didelio procento žmonių, kurie pasitiki teisingu šalies vektoriumi. Rusų pritarimas Vladimiro Putino veiklai taip pat išaugo po to, kai Ukrainoje prasidėjo plataus masto karas . Levados centro mokslo direktoriaus, filosofijos mokslų daktaro Levo Gudkovo interviu Krym.Realii netrukus po Rusijos invazijos jis perspėjo, kad taip ir bus.
Šį kartą Krym.Realii kalbėjosi su Levu Gudkovu apie tai, ko tikėtis toliau. Ar gali būti, kad gegužės 9 dieną Rusijos valdžia paskelbs visuotinę mobilizaciją ? Ar rusai palaikys galimą Rusijos taktinį branduolinį smūgį Ukrainai? O kada baigsis dabartinė vyriausybės pritarimo banga?
– Pirmiausia apie įrašus . Levados centro apklausų duomenimis, kovo mėnesį rekordinis skaičius rusų tikėjo, kad reikalai šalyje eina teisinga linkme. Kaip galima paaiškinti tokį vyriausybės paramos lygį? Kiekviena karinė kampanija sukelia masinės paramos vyriausybei bangą.
– Kiekviena karinė kampanija sukelia masinės valdžios paramos antplūdį. Propaganda sukuria sąlygas gąsdinti visuomenę, eskaluoti grėsmę, todėl šiuo metu aplink valdžią vyksta konsolidacija ir telkimasis. Visos pretenzijos jai, susijusios su socialinėmis problemomis, netvarka, skurdu, vagystėmis ir kitais dalykais, yra atmetamos.
Tokius pritarimo pliūpsnius matėme 1999 m., kai į valdžią atėjo Putinas ir prasidėjo Antrasis Čečėnijos karas, karo su Gruzija metu 2008 m. rugpjūtį, 2014 m., o dabar – dabartinę bangą. Tai pirmasis konsolidavimo etapas. Toliau, manau, sumažės.
Žmonės eina pro bulgarų menininko Stanislavo Belovskio freską, ant kurios Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laiko savo kūną per masinę Rusijos invaziją į Ukrainą. Sofija, Bulgarija, 2022 m. kovo 28 d
– Kaip greitai šis mažėjimas gali vykti, jei karo veiksmai tęsis?
– Bus lėtai. Pirma, turėtų pradėti jaustis šios avantiūros ekonominės pasekmės: tai yra sankcijos, augantis nedarbas, augančios kainos, infliacija, didėjantis vaistų ir prekių trūkumas. Iki šiol šį momentą jautė sąlyginis viršutinis viduriniosios klasės sluoksnis, pirmiausia didžiuosiuose miestuose. Neturtinga ir prislėgta provincija to greitai nepajus.Net ir dabar, nepaisant šiek tiek susilpnėjusio dėmesio karui Ukrainoje, didžioji dauguma vis dar yra įsitikinę Rusijos pergale.
Antra, kada pasirodys tikri duomenys apie [karinius] nuostolius. Dabar duomenys labai menki, retai skelbiami, o nuostoliai akivaizdžiai neįvertinti. Trečias veiksnys – matomos karinės sėkmės trūkumas. Net ir dabar, nepaisant šiek tiek susilpnėjusio dėmesio karui Ukrainoje, didžioji dauguma vis dar yra įsitikinę Rusijos pergale.
Tačiau net ir tarp biurokratijos, nepaisant deklaruojamos paramos ir pasitikėjimo karine sėkme, viduje, pasąmonėje, yra stiprus [karo] pasekmių siaubas.
Nemanau, kad viešosios nuomonės pasikeitimas Rusijoje, ypač beveik visiškos informacinės izoliacijos sąlygomis, artimiausiu metu yra įmanomas. Manau, kad tai įmanoma iki vasaros, o greičiausiai – arčiau rudens, kai paaiškės katastrofiškų šio nuotykio pasekmių kontūrai.
Pakalbėkime apie rekordus. Kovo pabaigoje rusų pasitikėjimas, kad jų nepaveiks delsimas ir atlyginimų mažinimas, pasiekė aukščiausią lygį per visą Levados centro stebėjimo laikotarpį. Daugiau nei 50% rusų mano, kad atlyginimų vėlavimo tikėtis neverta, o beveik 50% įsitikinę, kad nebus mažinami. Kaip galima paaiškinti tokį ekonominį optimizmą?
– Taip labiau mano valstybės įmonėse ir valstybės struktūrose dirbantys žmonės. Tai valstybinis ūkio sektorius, kuriam nedarbas negresia, mokėjimai stabilūs, atlyginimai nemažinami. Padėtis prastesnė privačiame sektoriuje, smulkiame ir vidutiniame versle bei su užsienio įmonių dalyvavimu susijusiose pramonės šakose, kurios greitai pasitraukia.Propaganda ne tik sukuria klaidingą vaizdą, bet ir atima iš žmonių galimybę sujungti skirtingus faktus į vieną grandinę. Ji sugriauna tikrovės vaizdą
Valstybės valdomose įmonėse vyrauja tam tikro tikrumo, tikrumo ir neapgalvotumo inercija. Paskutinis veiksnys yra labai svarbus, nes propaganda ne tik sukuria klaidingą vaizdą, bet ir atima iš žmonių galimybę sujungti skirtingus faktus į vieną grandinę. Tai sugriauna tikrovės vaizdą.
Todėl alternatyvios informacijos nebuvimas yra labai svarbus norint suprasti, kas vyksta. Įskaitant tuos, kurie mirė. Paimkite istoriją apie kreiserio Moskva nuskendimą . Kol kas informacijos apie tai, kas nutiko, nėra. Ir jei jis nepatenka į naujienų kanalus, tada jis iš tikrųjų neegzistuoja.
ĮTERPTI DALINTIS
Kreiseris „Maskva“: kiek išgyveno ir mirė? Ar Rusijos gynybos ministerija sakys tiesą? (vaizdo įrašas)
– Svarbu ne tik tai, kiek rusų yra nusiteikę ekonomiškai optimistiškai, bet ir tai, kad tai rekordas.
– Tai ne rekordas, o bendro atsigavimo atspindys, visi rodikliai pakilo, taip pat ir pasitikėjimas artimiausia ateitimi.[Rusai] tikėjosi didelio karo, susidūrimų su NATO naudojant branduolinį ginklą ir pan. Kol to nėra
Visą praėjusių metų rudenį ir šių metų sausį žmonės laukė karo, labai bijojo. O prasidėjus karui karinių padalinių pateiktas vaizdas nebuvo toks bauginantis, kaip žmonės tikėjosi. Jie tikėjosi didelio karo, susidūrimų su NATO naudojant branduolinį ginklą ir pan. Kol kas taip nėra. Be to, informacija, kurią karinis skyrius perduoda ir kurią pasiima mūsų propagandistai, yra monotoniška. Tai nekeičia tikrovės vaizdo, todėl žmonių dėmesys jai susilpnėja.
Paklausti, kas kaltas dėl šio karo, didžioji dauguma [mūsų kalbintų rusų] atkreipia dėmesį į JAV, kurios visiškai su tuo nesusiję. 17% kaltina Ukrainą. O Rusijos praktiškai niekas neįvardija ( 7% respondentų – KR ).
– Pasirodo, rusai mažiau bijojo karo jam prasidėjus?
Šiek tiek mažiau, taip. Kol įvykis neprasidėjo, baimė visada yra neaiškesnė, labiau išsklaidyta.
– Remiantis Levados centro apklausomis, tarp tų, kurie „susirūpinę dabartiniais įvykiais Ukrainoje“, tik 2% nerimauja dėl galimo branduolinio karo ir Trečiojo pasaulinio karo. Tuo pat metu kai kurie ekspertai ir politikai rimtai diskutuoja apie Putino branduolinio ginklo panaudojimą . Kokia dalis rusų, jūsų nuomone, galėtų paremti branduolinį smūgį Ukrainai?
– Manau, labai maža dalis. Tai vis dar toks baisus ir nežmoniškas poelgis, kad sukeltų atsaką. Be to, visi supranta, kad po to bus atsakomasis smūgis, tai sukels Trečiąjį pasaulinį karą ir nuostoliai bus baisūs.
Norėjome užduoti tokį klausimą ( apklausos metu, – KR ), bet, tiesą pasakius, bijojome. Nes nežinia ką gausi, ir tikrai nenori pasiteisinti tam tikriems politikų veiksmams.
– Tai yra, jie bijojo, kad paramos skaičius bus didelis? Toks idiotizmas klesti.
– Na, 40%, jei gavote – ar neužtenka? Buvau prieš šį klausimą, nors remiantis diskusijų grupių, kuriose jis svarstomas, rezultatais, argumentai ten yra visiškai suprantami. „Taip, tai leistina, bet daug žmonių mirs, bet mes laimėsime“. Tokio pobūdžio idiotizmas yra plačiai paplitęs.
– Dabar apie prognozes. Žiniasklaida siūlo, kad gegužės 9 d. vietoj „specialios karinės operacijos“ Putinas gali paskelbti karą Ukrainai .
– Manau, jei bus paskelbtas didelis karas ir masinė mobilizacija, tai sukels stiprų neigiamą poveikį. Tai reiškia, kad „specialioji operacija“ nepavyko, nesiseka, o kariuomenė nepasirengusi, nepasirengusi kovinei, o norint joje dalyvauti, reikia papildomų darbo jėgos rezervų. Ir tai pakerta didžiosios galios idėją, pagrįstą savo armijos pranašumu, branduoline jėga, galia ir pan. Tai iš tikrųjų reiškia karinio pralaimėjimo pripažinimą. O Rusijoje karinis pralaimėjimas visada sukelia paramos valdžiai krizę.Rusijoje karinis pralaimėjimas visada sukelia paramos valdžiai krizę
Net negaliu įvertinti to tikimybės. Tarkime, ji aukšta. Tačiau tai tik dar vienas aukščiausios vadovybės idiotizmo įrodymas. Nekalbu apie moralinę, žmogiškąją šio klausimo pusę – čia viskas aišku. Bet tiesiog tokių veiksmų neracionalumas, nekompetencija – tai, žinoma, yra monstriška. Tačiau į tai reikia atsižvelgti, nes tai iš tikrųjų yra politinis veiksnys.
– Matyt, jūs netikite Rusijos propaganda ir jos gebėjimu pateikti mobilizacijos poreikį ne kaip pralaimėjimą.
– Tai neeilinė aplinkybė, ji griauna visą propagandinių argumentų sistemą. Propaganda teigia, kad Rusijos kariuomenė vykdo specialią operaciją, tai yra vietinę, ribotą, su minimaliais nuostoliais. Ir siekiama tik dviejų tikslų: „denacifikacijos“ ir NATO plėtros prevencijos.
Pats mobilizacijos faktas reikš, kad nei vienas, nei kitas tikslas nepasiektas. Man atrodo, kad tai nemaža dalis – dabar negaliu įvertinti, kuri – tai suvoks kaip pralaimėjimo pradžią ar bent jau kaip nesėkmę, kuri šiuo atveju yra vienas ir tas pats. Tai akivaizdi nesėkmė.
NUORODOS: Rusijos karinė invazija į Ukrainą tęsiasi nuo vasario 24-osios ryto. Rusijos kariai rengia oro antskrydžius prieš svarbią karinę ir civilinę infrastruktūrą, naikindami aerodromus, karinius dalinius, naftos bazes, degalines, bažnyčias, mokyklas ir ligonines. Gyvenamųjų rajonų apšaudymas atliekamas naudojant artileriją, daugkartines raketų sistemas ir balistines raketas.
Nemažai Vakarų šalių, įskaitant JAV ir ES šalis, sugriežtino sankcijas Rusijai ir pasmerkė Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje.
Rusija neigia savo teritorijoje kariaujanti agresyvų karą prieš Ukrainą ir vadina tai „specialia operacija“, kurios tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“.
