Penktadienio popietė, tėvas iš Marijampolės paskambina sūnui į Kauną ir be jokių užuolankų sako:
– Sūneli, pasakysiu tau štai ką – užkniso mane tavo mama, per 40 metų bendro gyvenimo – nebegaliu į ją daugiau žiūrėti. Viskas!
– Ką tu čia, tėvai, šneki? – pasimetęs klausė sūnus.
Tačiau tėvas tęsė toliau:
– Pirmadienį einu į teismą paduoti skelbimą skyryboms. Nenoriu ta tema daugiau šnekėti – tai tu būk geras pranešk sesei.
Padeda ragelį.
Po kokio pusvalandžio skambutis, o vos pakėlus pasigirsta dukros balsas.
– Tėvai, kokias čia nesąmones šneki??!! NIEKO NEDARYK!!! Kitą savaitgalį atvarau pas jus, pakely paimsiu brolį, mes visi aptarsime ir rasime sprendimą!
Ir padeda ragelį.
Vyriškis ramiai atsisuka į žmoną, ją apkabina ir sako:
– Na va Kalėdoms vaikai atvažiuos pas mus. Ką sakysime per Velykas???
