Iki tol, kol mes turime tėvus, mes liekame vaikais. Ir nesvarbu, kiek mums metų – 18,30 ar 60. Tėvai – patys artimiausi žmonės, tai tie, kurie padovanojo mums gyvenimą ir padėjo rasti savo kelią. Ir jų netektis, visada didelis smūgis, susidoroti su tokiu sukrėtimu labai sudėtinga.
Kaip rodo tyrimų duomenys, tėvų netektis daro įtaką smegenų darbui ir gali sukelti rimtas pasekmes.
Didžioji smegenų jungtis,kaktinė sritis ir momeninė sritis atsako už prisiminimus, miegą ir apetitą, o taip pat už skausmo ir sielvarto jausmą.
Būtent todėl pergyvenimų metu žmonės blogai miega, praranda apetitą arba, atvirkščiai, jis padidėja.
Kai tėvai ilgai serga, vaikai turi laiko morališkai pasiruošti tam, kad jų nebebus. Ir tai jiems padeda lengviau pakelti tokį sukrėtimą.
Staigi tėvų netektis, ypač ankstyvame amžiuje – tai netikėtas sielvartas, kurio pasekmės yra pyktis ir užsitęsusi depresija.
Pagal statistiką, 1 iš 20 vaikų iki 15 metų neteko vieno ar iškart abiejų tėvų.
