Visuomenėje įprasta smerkti tuos, kurie senus, negalinčius tėvus registruoja slaugos namuose. Kaip ir kol vaikų tėvai augino, investavo į juos jėgas ir priemones, kol jų reikėjo. O kai jie patys nusilpsta, dabar net pasiruošę savo senukus išmesti į gatvę.
Giminės siuntimas į slaugos namus nėra nuodėmė
Tačiau užregistruoti giminaitį slaugos namuose nėra gėda ir nėra nusikaltimas. Beveik kiekvienoje šeimoje yra senų žmonių, peržengusių galimybių pasirūpinti savimi ribą. Ir tik įsivaizduokite – visi darbingi vaikai išeina iš darbo ir liks namuose prižiūrėti pagyvenusių tėvų. Bus gamyba, o visos socialinės orientacijos institucijos mirs. Gyvenimas sustings ties nuliniu tašku.
Iš šios situacijos yra išeitis: labiau pasiturintys vaikai gali samdyti slaugytoją. Vėlgi – už nedidelį atlygį niekas neis į tokį nedėkingą darbą.
Valstybė nusprendė padėti spręsti šią problemą, sudarydama sąlygas vienišiems ir senyvo amžiaus žmonėms laikyti specialiose prieglaudose. Ten juos laiku pamaitins, perkeis ir išveš pasivaikščioti.
O svarbiausia – šie žmonės turi galimybę bendrauti vieni su kitais. Ir vaikai savaitgaliais atvyksta jų aplankyti.
Taigi pasirodo: ne viskas taip blogai, jei teisingai įvertini situaciją.
O situacijų gyvenime būna įvairių. Imk bent mano draugę Veroniką. Iki pensijos jai liko dirbti dveji metai. Tačiau jos 85 metų mamos negalima palikti be priežiūros nė valandai.
Mano draugės mama yra labai apsimetusi jauna mergina. Ji visada darė taip, kaip jai atrodė tinkama. Kartais jos veiksmai nepasidavė jokiai kritikai. Ji laikė gydytojus šarlatanais, todėl niekada nesilankė klinikoje; sveikas gyvenimo būdas jai neegzistavo. Ji valgė šokoladą kilogramais ir visą dieną sėdėjo prie televizoriaus, vedė sėslų gyvenimo būdą. Dėl to ji priaugo daugiau nei 120 kg svorio, susirgo diabetu, ėmė prastėti atmintis.
Bet kokius dukters bandymus laikytis dietos, mama sutiko priešiškai ir sakė, kad vaikai nori ją numarinti badu.
Teko ją registruoti slaugos namuose kartu su pensija ir net savo pinigus pridėti prie užsispyrusios senolės išlaikymo.
Dar sudėtingesnė situacija – dar vienai mano draugei Marinai: jos mama serga nervų sistemos liga, moteriai – atminties sutrikimai. Ji pamiršta pavalgyti, nueiti į tualetą, painioja vardus, prastai orientuojasi erdvėje.
Be deramo dėmesio palikusi darbą ir šeimą, Marina rūpinasi mama. Senolė slaugės tiesiog neatpažįsta. Prieš kelias dienas senolė užlipo ant palangės ir vos nenukrito iš ketvirto aukšto.
Dvi senos moterys atima iš savo dukterų laimingą likimą. Bet kiekvienas galėtų būti laimingas, jei nerodytų paklydusio charakterio ir klausytų savo dukterų. Ir pačios senolės galėtų laiku sustoti, atsisakydamos grietinėlės pyrago, ir jų vaikai, kurie galėtų aplankyti savo pagyvenusius tėvus vaikų globos namuose. Ką tu manai?