Agronomas ir apželdinimo specialistas Tautvydas Gurskas sako, kad šliužai ir sraigės gali pridaryti daug žalos mūsų sklype – nugraužti įvairius augalus, gėles, ką tik išdygusius daigelius. Ką daryti, kad mūsų triūsas nenueitų veltui ir neliktume be derliaus?
„Tiek sraigės, tiek šliužai minta augmenija ir pridaro daug žalos tiek daržininkams, tiek sodininkams ar gėlių mylėtojams. Tačiau gėlių mylėtojai šliužų gali išvengti ar bent jau pristabdyti jų plitimą. Šliužai ir sraigės paplitę skirtingai, todėl jeigu žinome, kad būtent toje vietoje jų yra labai daug, stengiamės parinkti tokius augalus, kurių jie nemėgsta ar ypatingai negraužia. Todėl mano patarimas būtų toks – susikurkite gėlyną su šliužams nepalankiais augalais“, – aiškina agronomas.
Kokių augalų šliužai nemėgsta?
T.Gurskas sako, kad yra ne vienas augalas, pavyzdžiui, melsvės, kurios nepatinka šliužams. Tiesa, melsves reikia rinktis tamsiais, kone mėlynais lapai, kadangi šias gėles šliužai ėda kur kas mažiau nei žaliais lapais. Kokie dar augalai gali atbaidyti šliužus? Tai astrancijos, hortenzijos, dauguma smilginių augalų ir pan.
Kokie būdai efektyviausi kovojant su šliužais?
Agronomas sako, kad pirmiausia reikėtų mažinti šliužų buveines. „Šliužai yra aktyviausi naktį, paryčiais, kada daugiausiai drėgmės, kada jie ne taip pastebimi juos gaudančių paukščių. Dažniausiai šliužai slepiasi po lapais, stambiu mulčiu, apleistuose ir neprižiūrimuose sklypuose, kur daug augmenijos, krūmų, žolių. Jeigu savo gėlyne naudosite smulkų mulčią, jau galite sumažinti šliužų kiekį, nes jiems nepavyks pasislėpti“, – aiškina specialistas.
Jis prideda, kad jeigu kalbėtume apie liaudiškus metodus, tai galima įrengti žemėje talpas su alumi, į kurias šliužai įkrenta – juos vilioja alaus kvapas, taip pat galima padėti lentas, po kuriomis jie sulenda. Beliks tik dienos metu šliužus surinkti, nes rinkimas yra viena efektyvesnių priemonių.
„Tiesa, dar labai efektyvu naudoti moliuskocidus, kadangi dabar yra ir tokių, kurie ekologiški ir visiškai nekenkia nei jūsų augalams, nei aplinkiniams gyvūnams, pavyzdžiui, ežiukams. Moliuskocidai tinka tada, kai šliužų išties daug, o laiko rinkti jų neturime“, – sako pašnekovas.
Kodėl šliužų vienur itin daug, o kiti su jais visai nesusiduria?
Agronomas aiškina, kad įtaką daro paplitimas, pačių šliužų, dauginimasis tai, kad aplinkoje gali būti mažiau natūralių šliužų priešų, pavyzdžiui, ančių, ežiukų ir pan. Jeigu žmogus šliužų savo sklype nerenka ir nenaikina, jų plitimas gali vis didėti.
„Jeigu šalia jūsų yra neprižiūrimas ir apleistas sklypas, verta žinoti, kad šliužai tokias vietas mėgsta. Nereikėtų stebėtis, kad iš kaimyninio sklypo šliužai atkeliaus ir pas jus. Šienavimas taip pat yra būdas pristabdyti šliužų plitimą“, – pataria agronomas.
Specialistas dalinasi ir vienu labai svarbiu patarimu: „Būkite atidūs ir atsargūs rinkdamiesi augalus medelynuose, dalindamiesi su kaimynais ir pažįstamais. Pavyzdžiui, su jumis kaimynas dalinasi daigais, augalais iš tų zonų, kur daug šliužų – taip galite labai lengvai padėti šliužams plisti, net patys to nežinodami. Persivešite augalą į savo sodybą, pasodinsite ir to užteks, kad šliužai išplistų visame rajone. Pirkdami augalus medelyne labai gerai apžiūrėkite augalus, jų apačią, vazoną, kur šliužai mėgsta slėptis“, – aiškina T.Gurskas.
