Ekonomistai atsako
Pirmą kartą nuo 2020 metų vasario dolerio kursas biržoje nukrito žemiau 63 rublių, o euras paprastai rodė mažiausiai penkerius metus. Po visai nesenų 120-140 rublių už dolerį šiandieninis valiutos kursas atrodo neįtikėtinas įvykis. Teiravomės ekonomistų, kas vyksta, kiek dar stiprės rublis, kodėl kainos parduotuvėse nekrenta ir ar verta dabar kaupti užsienio valiutą?
Viskas yra žemiau ir žemiau
Penktadienį, gegužės 13 d., doleris vėl atnaujino rekordus – nukrito iki 62,625 (kaina ryte Maskvos biržoje. – Apytiksliai red .). Dėl to oficialūs dolerio ir euro kursai gegužės 14 d. nukrito iki atitinkamai 63,7799 ir 65,7939 rublio. Per pastarąją savaitę rublio kursas pabrango beveik 10%.
— Neįtikėtina, visiškai negirdėta savo mastu sustiprėjimas iki 63, — patvirtina investicijų bankininkas, Aukštosios ekonomikos mokyklos profesorius Jevgenijus Koganas. – Kitas dalykas, kad rublis nustojo būti laisvai konvertuojama valiuta. Bet… tai jau kita istorija.
Bloomberg netgi pavadino rublį efektyviausia valiuta pasaulyje stiprėjant dolerio atžvilgiu, jei atsižvelgsime į laikotarpį nuo 2022 metų pradžios.
— Rublio augimas yra daugelio priemonių, kurių ėmėsi vyriausybė, siekdama apsaugoti po Vakarų sankcijų sumuštą valiutą, rezultatas. Be kapitalo kontrolės, Rusija verčia eksportuotojus parduoti užsienio valiutą ir reikalauja, kad už gamtines dujas būtų atsiskaitoma rubliais. Analitikai sako, kad mitingas nėra patikimas, nes daugelis valiutos prekybos parduotuvių nustojo prekiauti rubliu. Bloomberg pažymėjo, kad remiantis tuo, kad jo vertė, matoma monitoriuose, neatitinka kainos, už kurią juo galima prekiauti realiame pasaulyje.
Vis dėlto nuostabu, kad rublis taip gerai veikia per [specialiąją operaciją], – nustebo publikacijos autoriai. Ypač atsižvelgiant į tai, kad kitos šalys, neseniai įvedusios kapitalo kontrolę, nepasiekė tokių pačių rezultatų.
Kodėl doleris krito
Pats Centrinis bankas rublio stiprėjimo priežastis didžiąja dalimi sieja su mažesniu importo kiekiu sankcijų fone. Taip teigiama reguliuotojo ketvirtinėje pinigų politikos ataskaitoje, paskelbtoje gegužės 11 d.
– Pagrindinis dabartinės ekonominės situacijos bruožas yra tas, kad pasiūla traukiasi labiau nei paklausa. Būtent tai sukuria pagrindinį infliacijos spaudimą. Kolosalus situacijos neapibrėžtumas išreiškiamas padidėjusia rizika prognozei“, – pažymėjo Rusijos bankas.
Užsienio valiutų rinkai taikomos Rusijos Federacijos centrinio banko ribojančios priemonės, priminė ekspertai.
– Daug užsienio kompanijų paliko Rusiją. Dėl įvestų sankcijų importas smarkiai sumažėjo. Energijos kainos išlieka maksimalios, o tai leidžia eksportuotojams sustiprinti rublį. Jei Rusijos Federacijos centrinis bankas atsisakys panaikinti ribojančias priemones užsienio valiutų rinkoje, dolerio kursas pakils iki 60 rublių“, – pripažino „BitRiver“ finansų analitikas Vladislavas Antonovas .
Stiprus rublis iš dalies prisideda prie tikslo mažinti infliaciją Rusijoje ir kovoti su gresiančiu ekonomikos nuosmukiu.
— Jeigu Rusijos centrinis bankas, net ir nuvertėjus dolerio kursui iki 62,5 rublio, o eurui iki 65 rublių, nesiima veiksmų padėčiai stabilizuoti, tai reiškia, kad reguliuotojas sąmoningai siekia tokio nacionalinės valiutos stiprinimo, net nepaisant problemų pildant biudžetą ir mažėjančių Rusijos eksportuotojų pajamas“, – komentavo finansų grupės „Finam “ analitikas Aleksandras Potavinas . – Rusijos Federacijos centrinio banko vadovybė, matyt, turi supratimą, kad šis nacionalinės valiutos stiprėjimas yra laikinas neeilinis reiškinys situacijoje, kai Vakarų investuotojai masiškai palieka Rusiją, parduoda čia savo turtą.
Kodėl kainos nekrenta po dolerio
Rublis brangsta užsienio valiutų atžvilgiu, o parduotuvėse kainos mažinamos nenoriai. Ką gi, paprasti pirkėjai piktinasi.
– Jeigu verslininkai pakėlė kainas, tai jie gali būti priversti mažinti kainas tik prezidento dekretu. Tokia yra Rusijos verslo specifika“, – šaiposi „BitRiver“ finansų analitikas Vladislavas Antonovas. — Niekas nenori atsisakyti maržos tarp pirkimo ir pardavimo kainų. Be to, daug prekių buvo nupirkta už didelius tarifus. Kol senasis produktas nesibaigs, kainos nekris.
Be to, aukštos kainos gali išlikti ir dėl siaurėjančio prekių asortimento bei besitęsiančios tam tikrų kategorijų prekių paklausos.
Čeliabinsko automobilių holdingo „Planet Auto“ generalinis direktorius Andrejus Kolcukas atkreipia dėmesį į tai, kad dabartiniai valiutų kursai verslo požiūriu atrodo dirbtiniai.
„Žmonės tikisi, kad, kadangi doleris yra žemas, kainos turėtų kristi, bet kita problema yra ta, kad aš nieko negaliu nusipirkti už tokį žemą dolerį“, – aiškino jis. – Susidaro absurdiška situacija: vidutinė automobilių kaina šiandien nesiekia 3 milijonų rublių, o tai, vertinant pagal deklaruotą dolerio kursą, yra beveik 50 tūkstančių! Pažiūrėkit JAV svetainėse, kokį automobilį už tokius pinigus čia ir ten galima nusipirkti. Dabar turime 35 tūkstančių dolerių vertės „Volkswagen Polo“, ir tai yra vietinės gamybos automobilis.
Koltsukas taip pat atkreipė dėmesį į „logistikos pašalpų“, kurios neleidžia mažinti prekių savikainos pagal valiutų kursus, poveikį.
– Importas, grubiai tariant, užsidengė variniu baseinu. Importuotojai nesupranta, kaip dirbti: reikia pertvarkyti logistikos linijas, o tam reikia mažiausiai šešių mėnesių, kad būtų galima sujungti visus rangovus. O ir pristatymo kaina auga, kai kurioms prekėms – iki keturių kartų. Visa tai mažina valiutų kursų įtaką importuojamoms prekėms.
Dolerio kurso pokyčiai kainoms parduotuvėse įtakos neturi, nes šiandien elektronikos neimportuojame, pritaria elektronikos ir buitinės technikos prekybos srities ekspertas.
„Naujų pristatymų kainos pasikeis, bet šis procesas neįvyks iš karto“, – sakė Eldaras Murtazinas, Mobiliųjų tyrimų grupės vadovas . „Tai yra, jei šiandien kas nors perka techniką esamu tarifu, o paskui pradeda ją pristatyti, tai, atsižvelgiant į logistiką ir kitus dalykus, ji lentynose atsidurs po pusantros-dviejų savaičių. Tada geriausiu atveju bus atsižvelgta į dabartinį kursą. Tačiau tiekimo nėra, o kainos neatsižvelgia į valiutų kursų pokyčius. Tas pats paralelinis importas greičiausiai gali pradėti veikti ne anksčiau kaip birželį.
Kartu ekspertas atkreipė dėmesį, kad dauguma įrangos kainų jau pasiekė vasario vidurio lygį.
— Reikia žiūrėti į kai kurias konkrečias prekių kategorijas, bet apskritai kainos sumažėjo. Jie nėra tokie patys, kokie buvo kovo viduryje“, – pridūrė Eldaras Murtazinas.
Kas laukia rublio ir dolerio?
Nacionalinės valiutos stiprinimo procesas, greičiausiai, nebus per ilgas, pažymėjo ekspertai. Viena iš priežasčių – nuo gegužės vidurio stambūs naftos prekybininkai nebepirks rusiškos naftos ES.
– Nėra prasmės daryti prognozes, kokiais lygiais sustos rublio stiprinimo procesas. Tačiau kadangi Rusijos Federacijos centrinis bankas dabar negali pirkti užsienio valiutos Nacionaliniam turto fondui, greiti nuotaikų pokyčiai užsienio valiutų rinkoje, kai rublis gali stiprėti / susilpnėti 5-7% per dieną, dabar taps normalus reiškinys, – paaiškino Aleksandras Potavinas.
Aukštosios ekonomikos mokyklos profesorius Aleksandras Skorobogatovas leido rubliui ateityje stiprėti iki 50 ir net iki 30 už dolerį.
„Esant dabartinėms mūsų eksporto kainoms ir rimtiems importo apribojimams, valstybei gali būti geriausia naudoti stipresnį nei anksčiau rublį. Esant dabartiniam dideliam neapibrėžtumui, viskas įmanoma, pasiūlė jis. – Nors, remiantis mūsų naujausia pinigų istorija, tai mažai tikėtina.
„Freedom Finance“ vyresnysis analitikas Sevakas Araratyanas per internetinę „Finam“ konferenciją apie situaciją pasaulio rinkose teigė, kad rublis iki metų pabaigos susilpnės.
— Centrinis bankas turi tam reikalingų priemonių. Reikia suprasti, kad stiprus rublis nėra naudingas nei eksportuotojams, nei biudžetui. Artimiausiu metu galime sulaukti įsipareigojimo parduoti 50% pajamų iš užsienio valiutos sumažinimo arba visiškai panaikinimo. Be to, artėjant metų pabaigai yra galimybė pasirinktinai atjungti nerezidentų turtą, dėl to padidės užsienio valiutos paklausa, prognozuoja Sevakas Araratyanas.
Aktyviosios konflikto fazės išblėsimas prisidės prie dalies importo atkūrimo. O antroje metų pusėje turėtų pradėti veikti naujos tiekimo grandinės ir paralelinis importas, tikisi ekspertai.
Pirkti valiutą ar ne?
Šiuo metu sunku duoti konkrečių patarimų dėl valiutos pirkimo, ekspertai vieningi.
– Turėjau kvitus rubliais, juos iškart konvertavau į užsienio valiutą. Vienas bankas davė 66, kitas žinomas bankas – realią kursą. Dabartinė anomalija nėra ilga, reikia išnaudoti akimirką“, – patirtimi dalijosi investicijų bankininkas, Nacionalinio tyrimų universiteto aukštosios ekonomikos mokyklos profesorius Jevgenijus Koganas. — Tokia padėtis nepatogi nei Centriniam bankui, nei Finansų ministerijai.
Tuo pačiu metu „BitRiver“ finansų analitikas Vladislavas Antonovas mano, kad tie, kuriems to reikia keliaujant į užsienį, gali apsirūpinti užsienio valiuta. Ir spekuliuoti juo nepavyks dėl didelių skirtumų tarp pirkimo ir pardavimo bankuose.