Sovietų vaikai neturėjo išmaniųjų telefonų, nešiojamųjų kompiuterių, planšetinių kompiuterių, interneto, žaidimų konsolių ir kitų modernių prekių. Gimusiems po 2000-ųjų gali atrodyti, kad sovietinė vaikystė nuobodi. Bet tai toli gražu ne tas atvejis. Taip, SSRS karta neturėjo visų aukščiau išvardintų dalykų, tačiau buvo kažkas daugiau – tikra „analogiška“ vaikystė su krūva žaidimų, vienijančių viso kiemo vaikus ir juos tikrai nudžiuginusius!
Prisiminkime plačiausius ir geriausius sovietų vaikų žaidimus …
Šio žaidimo aksesuaras mergaitėms yra elastinė juosta. Žaidimą žaidžia 3 ar 4 žmonės. Kiekvienas dalyvis peršoka per ištemptą elastinę juostą skirtingais aukščiais. Pirmasis lygis prasideda nuo kulkšnių ir baigiasi kaklo lygiu.
Žaidimas „Klasika“ vyksta ant asfalto. Tam reikalingas nedidelis akmuo ir kreidelės. Su kreida ląstelės su skaičiais brėžiamos tam tikra tvarka. Pagrindinė šio žaidimo taisyklė – mesti akmenį į narvą, po kurio, ant vienos ar dviejų kojų, reikia prie jo peršokti ir grįžti tuo pačiu keliu.
Vedėjas, patarėjas, atsiveskite pradininką!
Žaidimo žaidėjus reikia suskirstyti į dvi komandas. Kiekviena komanda, susikibusi už rankų, atsistoja priešais vienas kitą 10-15 m atstumu. Judėdami vienas kito link, dalyviai taria kalbą: „Vadove, patarėja, duok pradininką!“ Pasirinktas pradininku turi paspartinti ir nutraukti priešininko grandinę. Jei bandymas yra sėkmingas, žaidėjas lieka savo komandoje, jei ne, jis eina į priešininkų komandą.
Važiuoji tyliau, tęsi toliau – sustok!
Finišo linijoje vairuotojas atsisuka dalyviams nugarą ir sako: „Lėtink, eik toliau – sustok!“ Kol vairuotojas kalba, dalyviams reikia bėgti arčiau finišo linijos. Kai tik vairuotojas nustoja kalbėti, dalyviai turi sustingti vietoje. Šiame žaidime pergalė atiteks tam, kuris pirmas pasiekia finišą ir paliečia vairuotoją.
Kartą nerimauja jūra …
Vedėjas, nusisukęs nuo dalyvių, pasakoja skaičiavimo rimą:
Jūra nerimauja kartą,Jūra nerimauja du,Jūra nerimauja trysJūros figūra užšąla!
Skaičiavimo sesijos metu dalyviai pradeda daryti judesius, rankomis vaizduodami įvairiausias figūras. Tuo metu, kai vairuotojas baigia kalbėti, žaidėjai turi sustingti pozoje. Po to vedėjas, paliesdamas vieną iš dalyvių, turi atspėti pavaizduotą žaidėjo figūrą.
Plėšikų kazokai
Dalyviai yra suskirstyti į dvi komandas: „kazokai“ ir „plėšikai“. Žaidimo veiksmas gali vykti prie įėjimo, kieme, gatvėje. „Plėšikai“, atspėdami kodinį žodį, pabėga, ant asfalto piešdami savo judėjimo strėles. „Kazokų“ tikslas yra surasti „plėšikus“ pagal šias rodykles ir išmokti jų slaptą žodį.
Šiame žaidime du dalyviai turi stovėti abiejose aikštės pusėse, likę dalyviai turi būti centre. Pagrindinis „atšokėlių“ tikslas, mėtant kamuolį vienas kitam, yra pataikyti vieną iš centro dalyvių. Kai komandoje su pagrindiniais žaidėjais lieka tik vienas asmuo, jis turi išsisukti nuo kamuolio tiek kartų, kiek yra.
Aš žinau 5 vardus
Vienas žaidimo dalyvis pasiima kamuolį, tuo pačiu metu sakydamas: „Aš žinau vieną berniuko vardą“, po kurio jis meta kamuolį ant žemės ir ištaria vardą. Variantai gali būti skirtingi: „Aš žinau vieną miestą“, „Aš žinau vienos merginos vardą“ ir kt. Naudodamas visas parinktis žaidėjas taria tas pačias frazes, tik skaičiuodamas du. Jei, pataikydamas į kamuolį, dalyvis laiku nepasakė vardo ir nepataikė į kamuolį, tada žaidimo eiga perduodama kitam žaidėjui. Laimi tas, kuris gali patekti iki dešimties.
Valgomas-nevalgomas
Visi žaidimo dalyviai sėdi iš eilės. Vairuotojas išmeta kamuolį bet kuriam žaidėjui, o taria daiktą. Dalyvis turi sugauti kamuolį, jei daiktas pasirodo „valgomas“, jei ne, tada jis turi jį pataikyti. Vedėjo tikslas yra supainioti žaidėją. Kuo greičiau jis išmes kamuolį, tuo smagesnis bus žaidimas.
Dalyviai nupiešia ratą ant žemės. Po to kiekvienas vienas po kito meta peilį į priešininko teritoriją, tuo pačiu užkariaudamas iš jo kuo daugiau žemės. Peilį galima mesti į smėlį, žemę ir medinius suolus. Jei kojos metimo metu neįstrigo į žemę, bet nukrito, kitas žaidėjas meta peilį.
Žiedinis žiedas
Šio žaidimo dalyviai sėdi iš eilės ir sujungia delnus valtimi. Žaidimo vairuotojas privalo kumštyje turėti mažą daiktą: sagą, monetą, žiedą. Tikslas, kai vairuotojas aplenkia kiekvieną žaidėją, nepastebimai uždeda jam „žiedą“, o sakydamas „Žiedas-žiedas, eik į verandą“. Dalyvis, turintis objektą, pakyla ir bando pabėgti. Visų kitų žaidėjų užduotis yra sugauti išsisukinėtoją.
Eisi į balą?
Žaidimo vairuotojas skaito giedojimą:
„Taip ir ne, nesakyk,juoda ir balta neima,ar eisi į balą?“.
Jo tikslas yra suklaidinti dalyvius. Dalyvio užduotis yra atsakyti į klausimus nenaudojant žodžių „juoda“, „balta“, „taip“, „ne“.
Gimiau sodininku
Visi dalyviai turi pasirinkti sau vardą – gėlės vardą ir paskui jį pasakyti likusiems žaidėjams ir vairuotojui. Vairuotojas pasakoja skaičiavimo knygą: „Aš gimiau sodininku, labai supykau, pavargau nuo visų gėlių, išskyrus …“ ir pasako vieno dalyvio „vardą“. Žaidėjas, kurio vardas yra paskelbtas, turi atsakyti. Jei dalyvis neatsako, sodininkas paskiria jam užduotį (dainuoti, šokti ir pan.)
Šį žaidimą vaikai ir paaugliai žaidė kiekviename SSRS kieme. Jo taisyklės yra gana paprastos. Žaidėjai paprastai skirstomi į dvi komandas: „drambliai“ ir „raiteliai“. Pirmosios komandos dalyviai stovi vienas po kito, lenkdamiesi pusiau ir apsikabinę. Pasirodo, tam tikras tankus darinys, kuris buvo vadinamas „drambliu“. Antrosios komandos nariai rikiuojasi netoli „dramblio“. Kiekvienas „raitelis“ išsisklaido, remiasi ant paskutinio „dramblio“ ir skrenda toliau, bandydamas „pasodinti dramblį“ arčiau galvos, kad visi likę „raiteliai“ tilptų. „Dramblio“ užduotis nėra patekti į „raitelių“ svorį. „Raitelių“ užduotis nėra nukristi nuo „dramblio“.
