Jumna Saludži iš PAR, kaip ir daugelis vaikų, vaikystėje norėjo turėti šunį. Tačiau tėvai buvo kategoriškai prieš.
Kai mergina suaugo ir ėmė gyventi savarankiškai, nusprendė įgyvendinti savo seną svajonę.
Jumna sugaišo daug laiko savo šuns paieškoms. Ji nežinojo, kokios veislės nori, bet visada norėjo pūkuoto ir geraširdžio šunelio. Ir kai ji pamatė Aliaskos malamutą, iškart suprato – tai jos šuo.
Iš informacijos internete gražuolė sužinojo, kad tokie gyvūnai priskiriami retai veislei ir pasižymi įspūdingu dydžiu.
Suaugęs šuo sveria 30-40 kg. Tačiau tai merginos neišgąsdino, ir ji nuvyko pas veisėją išsirinkti sau šunelio.
Iš visų pamatytų pūkuotų kamuolėlių Jumnai patiko tik vienas – smalsiausias ir judriausias. Tiesa, ji sugrįžo jo tik po 2 savaičių, kai mažylis paūgėjo.
Tuo tarpu mažylio ūgis pastebimai padidėjo, tačiau tai nesustabdė Saludži. Pūkuotukui ji davė neįprastą vardą Tidus, kas išvertus reiškia „didis karys“.
Aliaskos malamutas yra seniausia veislė, eskimų išvesta gyventi šiaurės sąlygomis. Šie šunys ištikimai tarnavo savo šeimininkams: saugojo būstus, padėjo žmonėms medžioti, tempė kinkinius.
Mergina pamilo savo pūkuotuką ir apsupo rūpesčiu. Mažylis augo kaip ant mielių ir, kai po pusės metų svėrė 50 kg, Jumna ne juokais išsigando. Tidaus ūgis buvo žymiai aukštesnis nei visų jo gentainių.
Čia šunelis nesustojo, jis toliau augo ir galiausiai jo svoris viršijo 70 kg! Šalia savo miniatiūrinės šeimininkės jis atrodė kaip didžiulis gigantas.
Šios veislės šunys pasižymi gera ištverme ir jėga, kurią jiems reikia kažkur dėti. Tidus nuolat lakstė po sklypą kaip užsuktas ir mėgo rausti duobes. Pirmuosius tris metus Jumna daug prisikentėjo nuo savo numylėtinio.
Be to, šuniukas augo labai žaismingas ir draugiškas, jis lengvai galėjo iš džiaugsmo užšokti ant šeimininkės ar kitų žmonių ir nugriauti juos savo dideliu svoriu. Todėl šeimininkė užsiėmė savo augintinio dresūra, kad jis niekam nepakenktų.
Dabar Tidui 5 metai, jis jau seniai ne šuniukas, tačiau liko toks pat linksmas meilutis.
