35 metų moteris be rankų viena augina du vaikus. Ji kojomis daro tai, ko daugelis moterų nemoka daryti abiem rankom.
Vera Feščiuk gyvena Zalescų kaime Ternopolio srityje. Ji tapo įžymybe ne tik savo kaime. Nuo gimimo ji neturi rankų ir viena jos koja už kitą trumpesnė 20 cm. Tačiau ji daro viską, ko kartais nemoka kitos šeimininkės.
Dar nuo vaikystės jai teko mačiai mokytis gaminti, prižiūrėti daržą, šerti gyvulius ir net siuvinėti paveikslus! Dar daugiau, Vera vienintelė Ukrainoje gavo profesionalios vizažistės, kuri dirba kojomis, diplomą!
Vera – penktas vaikas šeimoje. Gimdymo namuose Antoninai Stepanonvnai, mergaitės mamai, pasiūlė atsisakyti vaiko invalido. Tačiau ji su vyru nė karto nepagalvojo apie tai. „Jei Dievas davė, reiškia, auginsime“ – taip nusprendė tėvai ir pasiėmė mažylę namo. Gydytojai sakė,kad mažylė neišgyvens nė 5 metų. Tačiau nepaisant nieko Vera užaugo ir tapo tikru šeimos pasididžiavimu.
Nuo vaikystės Veročka buvo aktyviausia iš visų vaikų ir anksti ėmė reikšti savarankiškumą.
Trejų mažylė jau šokinėjo ant užpakaliuko po visus namus, o penkerių išmoko vaikščioti.
14-os jai nupirko protezą, kad būtų patogiau vaikščioti.
Pagal vystymąsi ji niekuo nesiskyrė nuo kitų vaikų, bet mokytis teko namie. Tiesą sakant, koja ji rašo taip tvarkingai, kaip kiti ir ranka nemoka!
Kad aprūpintų šeimą, Veros tėvai dirbo paromis. Vyresnieji vaikai irgi ėjo į darbą, tuo metu jie jau turėjo savo mažylius. Suaugusiems nieko kito neliko, kaip palikti Verą už vyriausią, kad ši prižiūrėtų vaikus. Jai pačiai tada buvo vos 6 metai, tačiau ji juos maitino, guldė miegoti, dar ir namie spėdavo apsitvarkyti.
Mama su tėčiu ir nepastebėjo, kaip jų mergaitė tapo savarankiška ir viską išmoko daryti kojomis.
Darže Verai nėra lygių, ji puikiai su viskuo susidoroja. Ji labai myli gėles ir prižiūrėto jos sodo galima tik pavydėti. O kokius paveikslus, rankšluosčius ji siuvinėja – neatsižiūrėsi. Jos darbai ne kartą užėmė prizines vietas Ukrainos konkursuose. Trumpai tariant, Vera tikra meistrė!
Nuo jaunystės ji iš įkvėpimo išmoko labai gerai daryti makiažą. Visos vietinės merginos, moterys stovėjo eilėje, kad Vera jas padažytų. Pačios merginos žodžiais, ji visko mokėsi pati, bandė, derino spalvas.
Kai pirmąkart išėjo straipsnis apie Verą, jos gyvenimas smarkiai pasikeitė. Talentinga mergina susidomėjo kompanija „Oriflame Ukraine“. Ją pakvietė į sostinę, kur ji praėjo mokymus. Dabar mergina diplomuota vizažistė! Po to Vera pradėjo neblogai pardavinėti kosmetiką. Ją dažnai kvietė į įvairiausius telešou. Ji įkvėpdavo savo pavyzdžiu net sveikus žmones.
Prieš 6 metus Vera ištekėjo. Reikia pripažinti, ji turėjo daug gerbėjų. Vera – kompanijos siela, moka surinkti žmones aplink save. Iš visų gerbėjų išsirinko vieną – Piotrą. O ir tikrino jį penkerius metus.
Po vestuvių jiems gimė sveika mergaitė Evelina, o po poros metų – sūnus Arsenijus. Vera niekam nepatikėjo savo vaikų priežiūros. Viską darė pati: maitino, vystė, maudė ir guldė miegoti.
Veros ir Piotro šeimyninis gyvenimas nesusiklostė. Jau po vestuvių vyrui prasidėjo problemos su alkoholiu.
Moteris galvojo, kad stiprus jos charakteris padės jam su tuo susidoroti. Tačiau prieš metus jos kantrybė baigėsi. Sutuoktiniai išsiskyrė.
Savo vaikus Vera vadina savo sparnais ir beprotiškai juos myli. Evelina dažnai klausia: „Mama, o kodėl tu neturi rankyčių?“ „Vaikystėje rodžiau kaprizus ir dievulis taip nubaudė“,- juokauja Vera. Kaskart po šių žodžių Evelina ją apkabina ir sako: „Mama, mes vis tiek tave mylime. Tu pati geriausia!“
Žiūrėdamas į seserį, mažasis Arsenčikas irgi bėga apkabinti mamos.
Po skyrybų vyras nebepadeda žmonai ir vaikams. Ankstesnio uždarbio iš kosmetikos pardavimo irgi nebėra. Tačiau Vera neliko viena. Dėka to, kad jos istoriją sužinojo toli už Ukrainos ribų, jai daugelis padeda.
„Iš publikacijų apie mane sužinojo tūkstančiai, jei ne šimtai tūkstančių žmonių ir daugelis tapo mano draugais,- pasakoja Vera žurnalistams. – Aš net nežinojau, kad šis laikraštis toks populiarus užsienyje.
Man skambino daugybė ukrainiečių, gyvenančių Italijoje, Kanadoje, JAV… Po to, kai pagimdžiau Eveliną, mūsų emigrantai pradėjo aktyviai padėti man. Pavyzdžiui, Slava Bilas ir Olga Smolej iš Amerikos siunčia siuntinius ir pinigus iki šiol. Kad jūs matytumėt, kokius gražius batus, drabužius, žaislus atsiunčia! O viena kraštietė iš Italijos perdavė jau 23 siuntinius: saldumynai, lėlės, žaislai… Mano vaikai aprūpinti pačiu geriausiu“.
Be to, dar per vestuves jai padovanojo virtuvinį kombainą, skalbimo mašiną ir padorią pinigų sumą, kad ji galėtų nusipirkti viską, kas būtina. Už juos Vera nusipirko šaldytuvą. Neseniai jiems padovanojo plazminį televizorių.
Sudėtingas likimas nepalaužė šios moters. Ji drąsiai ir su šypsena veide pasitinka visas problemas ir niekada nepasiduoda.
