Dar prieš šimtą metų mokslininkai pirmą kartą susiejo rachitą – vaikų ligą, pasireiškiančią silpnais kaulais – su vitamino D trūkumu, kurį sukelia nepakankama saulės šviesos dozė ir prasta mityba. Nuo tada vitaminas D sulaukė nuolatinio tyrėjų dėmesio, tačiau jo poveikis sveikatai, ypač širdies ir kraujagyslių sistemai, iki šiol išlieka intensyvių mokslinių diskusijų objektu. Vienas naujausių ir didžiausių pasaulyje atliktų tyrimų dar labiau pabrėžia vitamino D fundamentalią reikšmę širdies sveikatai.
Vitaminas D yra unikalus mikroelementas, kurį mūsų organizmas sugeba sintetinti veikiant saulės šviesai, tačiau svarbus jo įsisavinimui yra ir tinkamas maisto racionas. Vitaminas D gaunamas valgant tam tikrus maisto produktus, tokius kaip riebi žuvis, kepenys, raudona mėsa ir kiaušinių tryniai. Be to, vitaminas D užtikrina kalcio pasisavinimą, kuris ne tik stiprina kaulus, bet taip pat atlieka svarbų vaidmenį raumenų funkcijose ir nervų sistemoje. Jo priešuždegiminės ir antioksidacinės savybės padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso, kuris yra vienas iš pagrindinių daugelio lėtinių ligų rizikos veiksnių.
Vitaminas D ir širdies sveikata: platesnis mokslinis kontekstas
Gruodžio mėnesį Europos širdies žurnale paskelbtas tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 300 tūkstančių žmonių, panaudojo genetinius duomenis bei sveikatos istorijas, siekiant ištirti ryšį tarp mažo vitamino D kiekio ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos. Tyrimą atliko mokslininkai iš Pietų Australijos universiteto, pasitelkę „Mendelio atsitiktinės atrankos“ metodą, kuris leidžia nustatyti priežastinius ryšius tarp genų variacijų, maistinių medžiagų kiekio ir ligų bei sveikatos būklės.
Pasak tyrimo bendraautorės, profesorės Elinos Hyppönen, užduotis buvo sudėtinga, nes vitamino D trūkumas yra gana retas, todėl reikėjo didžiulės imties, kad būtų gauti patikimi duomenys. Remiantis JK Biobanko duomenų baze, kurioje saugoma pusės milijono žmonių genetinė bei sveikatos informacija, mokslininkams pavyko nustatyti priežastinį ryšį tarp vitamino D kiekio kraujyje ir širdies ligų rizikos bei siekti patikimesnių išvadų, negu anksčiau.
Kaip vitaminas D „veikia“ širdį?
Nors vis dar tiriamas tikslus mechanizmas, kaip vitaminas D veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, žinoma, kad šis vitaminas veikia įvairius receptorius širdies audiniuose ir įtakoja fermentus, kurie svarbūs vitamino D metabolizmui. Dėl to vitamino D trūkumas gali skatinti uždegiminius procesus, kraujagyslių spazmus bei kitus širdies veiklos sutrikimus, kas didina širdies nepakankamumo, infarkto ar insulto riziką.
Mokslininkų naudojamas Mendelio atsitiktinės atrankos metodas leidžia tyrinėti, kaip genetiniai veiksniai reguliuoja vitamino D kiekį organizme ir kaip šis kiekis susijęs su įgytomis ligomis. Šis metodas yra vertingas, nes jis imituoja atsitiktinių imčių tyrimo modelį, kuris būtų neetiškas ar nepraktiškas dėl vitamino D trūkumo dirbtinio sukėlimo žmonėms.
Praktiniai patarimai ir vystymosi perspektyvos
Daugelis žmonių, ypač gyvenančių šiaurinėse šalyse ar regionuose, kuriuose saulės spindulių yra mažai, yra linkę patirti vitamino D trūkumą. Tai aktualu ne tik vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, bet ir vidutinio amžiaus suaugusiesiems, ypač tiems, kurie dirba patalpose ar vengia tiesioginės saulės šviesos dėl odos apsaugos.
Siekiant išlaikyti tinkamą vitamino D kiekį, rekomenduojama nuosekliai leisti laiką lauke, ypač pavasarį ir vasarą, taip pat įtraukti į mitybą vitaminu D praturtintus maisto produktus arba papildus. Taip pat svarbu reguliariai tikrinti vitamino D kiekį per kraujo tyrimus, ypač jei yra rizikos veiksnių, kaip nutukimas, tam tikros lėtinės ligos ar genetinė polinkis.
Galiausiai, naujausi moksliniai tyrimai stiprina įsitikinimą, kad vitaminas D yra vienas iš kertinių elementų širdies sveikatai palaikyti. Todėl šių duomenų įsisavinimas ir pritaikymas kasdienėje medicinos praktikoje gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų psichologinę ir medicininę naštą visuomenei.
Parengta pagal Inverse.com inf.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.