Naujienos

Aiškėja koronaviruso atsiradimo istorija: viskas atrodo sudėtingiau, nei manyta

ŠALTINIS: lrytas.lt

Per kelias paskutines savaites mes visi išties nemažai sužinojome apie ligą COVID-19 ir virusą, kuris ją sukelia – SARS-CoV-2. Tačiau taip pat išplito ir nemažai gandų. Ir nors mokslinių straipsnių apie šį virusą daugėja, kalbant apie jo kilmę, čia vis dar yra nemažai pilkųjų zonų. Kuriuose gyvūnuose jis atsirado? Šikšnosparniuose, skujuočiuose ar kokioje kitoje laukinių gyvūnų rūšyje? Iš kur jis išlindo? Iš kokios olos ar miško Kinijos Hubėjaus provincijoje – ar iš kur kitur?

2019 gruodžio mėn. 27 iš pirmųjų 41 ligoninėn paguldytų žmonių (66 proc.) buvo užsukę į turgų, esantį pačioje Uhano miesto širdyje. Tačiau, remiantis Uhano ligoninėje atliktu tyrimu, pats pirmasis COVID-19 susirgęs žmogus nebuvo šio turgaus lankytojas.

Be to, molekulinis viruso SARS-CoV-2 genetinių sekų datavimas leidžia įvertinti, kad virusas atsirado anksčiau, 2019 m. lapkritį – ir tai kelia klausimus apie šios COVID-19 epidemijos ir laukinės gamtos ryšius. Duomenys iš genomo Kinijos mokslininkai greitai nustatė SARS-CoV-2 genomą.

Tai yra maždaug 30 000 bazių RNR molekulė, turinti 15 genų – įskaitant S geną, kuris koduoja baltymą, esantį viruso apvalkalo paviršiuje. Palyginimui – mūsų genomas yra dviguba DNR spiralė, turinti apie 3 milijardus bazių ir apie 30 000 genų.

Lyginamieji genomo tyrimai parodė, kad SARS-CoV-2 priklauso betakoronavirusų grupei ir yra labai artimas SARS-CoV, atsakingam už ūminio plaučių uždegimo epidemiją, kuri 2002 m. lapkritį kilo Kinijos Guangdongo provincijoje – o 2003-aisiais išplito į kitas 29 šalis.

Iš viso buvo užregistruoti 8 098 SARS atvejai – ir 774 jo sukeltos mirtys. Dabar jau žinoma, kad šio viruso pradiniu šaltiniu buvo Rhinolophus genties šikšnosparniai (kelios urvuose gyvenančių šikšnosparnių rūšys), o smulkus laukinis mėsėdis katininis gyvūnas – himalajinė civeta (Paguma larvata) – galėjo būti tarpiniu viruso pernešėju tarp šikšnosparnių ir pirmųjų užsikrėtusių žmonių.

Nuo to laiko buvo rasta daug betakoronavirusų – daugiausia šikšnosparniuose, bet ir žmonėse. Pavyzdžiui, RaTG13, išskirtas iš Azijinių pasaganosių šikšnosparnių (Rhinolophus affinis), surinktų Kinijos Junano provincijoje, neseniai buvo apibūdintas kaip labai panašus į SARS-CoV-2 – ir genomo sutapimas siekia 96 proc. Šie rezultatai rodo, kad šikšnosparniai – ypač Rhinolophus genties rūšys – yra SARS-CoV ir SARS-CoV-2 virusų šaltinis.

Bet kaip reikėtų apibrėžti šaltinį? Šaltinis yra viena ar kelios gyvūnų rūšys, kurios nėra (arba nėra itin) jautrios virusui – ir kurioje ar kuriose virusas natūraliai gyvena. Ligos simptomų nebuvimas paaiškinamas gyvūnų imuninės sistemos veiksmingumu, kuris leidžia jiems kovoti su per didele viruso proliferacija (dauginimusi) jų pačių organizmuose.

Rekombinacinis mechanizmas

2020 vasario 7 d. sužinojome, kad skujuotyje buvo aptiktas virusas, dar artimesnis SARS-CoV-2. Genomui sutapus 99 proc., tai natūraliai iškėlė versiją, kad skujuočiai yra labiau tikėtinas šaltinis nei šikšnosparniai.

Tačiau nesenas (ir dabar dar recenzuojamas) tyrimas rodo, kad iš Javos skujuočio (Manis javanica) išskirto koronaviruso genomas yra mažiau panašus į SARS-Cov-2: sutampa tik 90 procentų genomo. Tai reikštų, kad iš skujuočio išskirtas virusas nėra atsakingas už šiuo metu įsisiautėjusią COVID-19 epidemiją.

Tačiau iš skujuočio išskirtas koronavirusas 99 procentais sutampa su specifine S baltymo dalimi, kuri atitinka 74 aminorūgštis, dalyvaujančias ACE2 (angiotenziną konvertuojančio fermento-2) receptoriuje, kuris leidžia virusui patekti į žmogaus ląsteles.

Palyginimui, virusas RaTG13, išskirtas iš šikšnosparnio R.affinis, labai skiriasi šioje specifinėje srityje – sutampa tik 77 procentais. Tai reiškia, kad iš skujuočio išskirtas koronavirusas gali patekti į žmogaus ląsteles, o tuo tarpu tas, kuris išskirtas iš šikšnosparnio R.affinis – negali.

Be to, šie genomų palyginimai leidžia manyti, kad SARS-Cov-2 virusas yra rekombinacijos tarp dviejų skirtingų virusų rezultatas: vienas yra artimas RaTG13, kitas artimesnis skujuočio virusui. Kitaip tariant, tai yra dviejų egzistuojančių virusų chimera.

Šis rekombinacijos mechanizmas koronavirusuose jau buvo aprašytas, konkrečiai – siekiant išsiaiškinti SARS-CoV kilmę. Svarbu žinoti, kad rekombinacija lemia naują virusą, galintį užkrėsti naują virusų nešiotojų rūšį. Tam, kad rekombinacija įvyktų, du skirtingi virusai tuo pačiu metu turi užkrėsti tą patį nešiotoją.

Tačiau lieka du neatsakyti klausimai: kuriame organizme įvyko ši rekombinacija? Šikšnosparnyje? Skujuotyje? Ar dar kokioje kitoje rūšyje? Ir  svarbiausia – kokiomis sąlygomis įvyko ši rekombinacija? Šių atsakymų kol kas dar neturime.

Parengta pagal Sorbonos universiteto (Prancūzija) Sistematikos, evoliucijos ir biologinės įvairovės instituto profesoriaus bei Prancūzijos Nacionalinio gamtos istorijos muziejaus darbuotojo Alexanderio Hassanino straipsnį, publikuotą „The Conversation“.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/it/laboratorija/2020/03/25/news/aiskeja-koronaviruso-atsiradimo-istorija-viskas-atrodo-sudetingiau-nei-manyta-14178035/

Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos. Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą. Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.

Jums taip pat patiks

Lietuvos parduotuvėse – nauja tvarka: bus ribojami srautai, šeimos turės apsipirkti po vieną

admin

Viešvilės rezervato kameros pastebėjo šėlstančių tauriųjų elnių kompaniją

admin

Net sulaukę Tauragės policijos perspėjimo 3 karantinuoti vyrai toliau gėrė ir siautėjo

admin