Ankstyva Kova su Anoreksija
Pirmasis Susidūrimas
20-metė Adriana Gulbinovič iš Pabradės atvirai dalijasi savo kovos su anoreksija istorija. Prieš septynerius metus ji svėrė vos 37 kilogramus. Pirmą kartą anoreksija ją užklupo būnant vos 11 metų, kai įžengė į šokių pasaulį. Tuo metu ji patyrė didelį spaudimą dėl savo kūno formų ir svorio. Tokie komentarai ir replikos stipriai paveikė jaunos mergaitės psichiką, verčiant ją riboti maistą ir drastiškai mažinti svorį.
Adriana atsisakė mėsos, riebalų ir laikėsi griežtų mitybos taisyklių, kad tik atitiktų griežtus šokių standartus. Nepaisant to, kad svoris nukrito iki pavojingo lygio, Adriana nesuprato, kad turi rimtą valgymo sutrikimą. Ji manė, kad viską kontroliuoja ir siekia tobulybės, nors realiai jos sveikata stipriai kentėjo.
Antrinis Susidūrimas ir Persivalgymai
Persivalgymo Epizodai
Pasveikus fiziniu lygiu, tačiau neprotingai išsprendus psichologines problemas, anoreksija vėl sugrįžo sulaukus 15 metų. Prasidėjus brendimui, Adriana vėl pradėjo nevalgyti ir laikytis ekstremalių dietų. Vėl prasidėjo nevalgymo ir persivalgymo epizodai, kurie kėlė papildomų sunkumų.
Vienas iš kritinių momentų buvo persivalgymas saldainiais, kuris įvyko po ilgo laikotarpio griežto ribojimo. Šis epizodas atvedė prie nuolatinio persivalgymo ir svorio augimo, o tai dar labiau pablogino Adrianos psichologinę būseną. Ji jautė didelę kaltę ir neapykantą savo kūnui, o kiekvienas komentaras apie svorio priaugimą buvo suvokiamas kaip pažeminimas.
Karantinas kaip Išsigelbėjimas
Pakeisti Santykiai su Maistu
Karantinas tapo esminiu lūžio tašku Adrianos kelyje į sveikatą. Būdamas priverstas likti namuose, ji turėjo galimybę iš naujo apsvarstyti savo santykius su maistu ir kūnu. Karantino metu prasidėję dideli persivalgymai galiausiai paskatino ją ieškoti profesionalios pagalbos.
Adriana pradėjo lankyti terapeutų siūlomus kursus ir per juos sužinojo, kaip sveikai priimti savo kūną ir maistą. Sveikimo laikotarpis buvo ilgas ir sudėtingas, bet Adriana pamažu pradėjo priimti save tokią, kokia yra, ir išmokti mylėti savo kūną. Ji suvokė, kad pasveikimas yra nuolatinis procesas, reikalaujantis daug darbo su savimi ir savo įpročiais.
Dabartinė Būsena ir Ateities Tikslai
Taika su Savimi
Šiandien Adriana yra laiminga ir sveika jauna moteris, kuri dalijasi savo patirtimi su kitais. Ji pripažįsta, kad sveikimo procesas buvo sunkus, bet būtinas. Adriana dabar gali drąsiai sakyti, kad yra pasveikusi nuo valgymo sutrikimų, nors ir supranta, kad pasitikėjimas savimi ir savo kūnu yra nuolatinis darbas.
Ji tikisi, kad jos istorija įkvėps kitas merginas, kovojančias su valgymo sutrikimais, ir padės joms suprasti, kad pagalba yra pasiekiama, o sveikata yra vertingiausia dovana. Adriana taip pat siekia skleisti informaciją apie valgymo sutrikimų pavojus ir būtinybę laiku kreiptis pagalbos, nes ji žino, kad daugelis jaunuolių susiduria su panašiomis problemomis.
Ateities Vizijos
Sklaida ir Pagalba Kitiems
Adriana planuoja toliau dalytis savo patirtimi, siekdama padėti kitiems jaunuoliams, kurie susiduria su valgymo sutrikimais. Ji nori būti pavyzdžiu, kad pasveikti įmanoma, jei tik esi pasiryžęs keistis ir dirbti su savimi. Jos istorija yra įkvepiantis pavyzdys, kaip išlikti stipriam ir siekti sveikatos bei laimės, nepaisant sunkumų ir iššūkių.
Adriana taip pat planuoja įsitraukti į visuomenines iniciatyvas, skirtas sveikatos ir psichologinės gerovės skatinimui. Ji tikisi, kad jos viešas kalbėjimas padės išsklaidyti stigmas apie valgymo sutrikimus ir paskatins daugiau žmonių ieškoti pagalbos ir paramos.