Kai tau dvidešimt metų, norisi kuo daugiau vaikščioti su draugais, smagiai praleisti laiką, atsipalaiduoti ir megzti naujas pažintis.
Bet, deja, ne visi gali sau leisti taip džiaugtis jaunyste.
Būna gyvenime, kai atsakomybės ir rimtų sprendimų našta užmetama ant labai jaunų pečių.
Čeliabinsko srityje gyvena mergina – Kristina Jevtušenko, kuriai visa tai teko patirti.
Likimas lėmė, kad per dvejus metus ji neteko tėvų. Aštuonių vaikų šeimoje mergina buvo vyriausia, o jauniausiam kūdikiui tebuvo ketveri metukai.
Jau per mamos laidotuves šia šeima susidomėjo socialinės tarnybos, buvo nuspręsta visus vaikus išdalyti į vaikų namus.
Kristinos širdis kraujavo, na, kaip galima juos visus atskirti, kas su jomis bus ir kur ji jų visų ieškos?
Kurį laiką pagalvojusi mergina prasitarė, kad ji pati bus savo brolių ir seserų globėja, darys viską, kad jie augtų kartu.
Laimei, vietos valdžia stojo už Christiną, o globos tarnyba šeimai skyrė lygiai pusę metų, kad jie galėtų įrodyti, kad gali gyventi visiškai prižiūrimi vyresniosios sesers.
Christina turėjo palikti koledžą ir pradėti dirbti namuose kaime. Ji turėjo rūpintis buitimi, melžti karves, rinkti vaikus į sodą ir į mokyklą.
Kol vaikų nebuvo namuose, ji gamindavo maistą, valydavo, skalbdavo ir t.t.
Po šešių mėnesių socialinės tarnybos vėl lankėsi pas juos.
Jie galėjo įsitikinti, kad šeima gyvena gerai, visi švarūs, apsirengę, pavalgę, namai tvarkingi.
Kristina mokėjo organizuoti vaikus ir kiekvienas turėjo savo pareigas:
vienas iš berniukų turėjo šerti galvijus, mergaitės padėjo virtuvėje, kabino drabužius, galėjo šluoti.
Namuose buvo nemalonumų, vandens teko važiuoti prie šaltinio, esančio už kelių kilometrų.
Apie tai sužinoję vietos valdžia į jų namus atnešė vandens ir tai tapo tikra švente.
Kitas seniausias Jevtušenkos šeimoje Artemas išvyko mokytis į Čeliabinsko technikos mokyklą.
Taigi Christina nusprendė, kol ji prižiūrėjo jaunesniuosius, leisti jam įgyti išsilavinimą.
Kai Artemas atėjo savaitgalį, jis dirbo „vyrišką darbą“: kažką taisė, prikalė, taisė…
Valstybė taip pat nepaliko vaikų. Už nepilnamečius Christina gauna pašalpą.
Kaimynė pasakoja, kad kartais Christina ateina verkti, nes jai labai sunku, bet tada nusišluosto ašaras ir eina į darbą, nes neturi teisės pasiduoti. Ji tiesiog nori būti maža, neapsaugota mergina.
Žinoma, Christina norėtų eiti į pasimatymus ir diskotekas, tačiau jai dabar šeima yra svarbiausia!
