Italijoje daug metų aukščiausio lygio tinklinį žaidžianti Indrė Sorokaitė nori vis daugiau prisidėti prie savo seniai pamiltos sporto šakos vystymosi Lietuvoje. Ji regi daug problemų, o jas spręsdama svarsto ir apie Lietuvos tinklinio federacijos prezidentės postą.
Indrė Sorokaitė nusprendė eiti į viešumą.
Tokijo olimpinėse žaidynėse Italijos moterų tinklinio rinktinės gretose žaidusi lietuvė pirmadienį feisbuke pasidalino atviru įrašu, kuriuo pranešė apie Kaune įkurtos merginų tinklinio akademijos kryžkelę.
„Šiuo metu Akademija susiduria su Lietuvos sporto sistemos „netvarka“ ir „finansiniu nesidomėjimu“ privačios veiklos tikslų įgyvendinimui. Norėdama įrodyti ir tikėdama šio sporto potencialu, prieš 3 metus investavau 200 000 € savo asmeninių lėšų, – rašė 35 metų tinklininkė, tęsianti tinklininkės karjerą Italijoje. – Tačiau nebeturiu galimybės skirti investicijų iš savo asmeninių lėšų, todėl Akademijai šiuo metu reikalinga parama iš rėmėjų/partnerių. Reikalingi apie 50 000€ sezonui.“
15min paprašė išsamiau paaiškinti padėtį, į kurią pateko Indrės Sorokaitės tinklinio akademija.
Tinklininkė, išvykusi iš Kauno į Italiją būdama 14-os ir per du dešimtmečius vienoje stipriausių tinklinio šalių tapusi tikra tinklinio žvaigžde, teigė, jog dabar ji nori vis daugiau atiduoti savęs gimtajai šaliai.
„Lietuvoje tinklinis populiarėja, bet dar trūksta įdirbio. Aš jaučiu, kad karjera eina į pabaigą, o aš noriu atiduoti duoklę Lietuvos tinkliniui, iš kur esu atėjusi.
Italijos tinklinyje būta daug pergalių nuo jaunimo iki suaugusiųjų rinktinių, o atsirėmusi į itališką sistemą norėčiau perduoti žinių bagažą Lietuvai“, – sakė I.Sorokaitė, anksčiau priėmusi Italijos pilietybę.
Ji teigė, jog Vakarų Europoje išaugusi privačių sporto klubų ir akademijų sistema, kurioje auga ir jaunimo kartos, labai skiriasi nuo Lietuvos, kur privatūs klubai ar akademijos dažnai turi konkuruoti su valstybinėmis sporto mokyklomis.
„Kaune irgi yra sporto mokykla, yra ir mano akademija. Mes taip pat atstovaujame Kauno miestui, bet finansavimo situacija labai skiriasi.
Iš pradžių norėjau pasitikrinti, ar mano idėjos pritaps Lietuvos sporte. Norėjau investuoti pati, investavau 200 tūkst., kad išvystytume veiklą, keltume trenerių kvalifikaciją“, – pasakojo I.Sorokaitė.
Kurdama savo akademiją pagal itališką modelį, I.Sorokaitė subūrė aštuonių darbuotojų komandą – jos akademijoje dirba šeši treneriai, po vieną administratorių ir vadybininką, šiemet dar prisidėjo keturi savanoriai treneriai iš universitetų.
Akademijoje treniruojasi 150 mergaičių, o dar apie 100 norinčių laukia eilėje.
I.Sorokaitės teigimu, taip nutinka dėl infrastruktūros stokos Kaune, iš dalies ir kituose Lietuvos miestuose.
Jos akademija nuomojasi aikštes Kauno sporto halėje ir „Rio“ sporto arenoje, bet daugiau tinkamų salių rasti sunku dėl kelių priežasčių.
„Įprastai Lietuvoje statomos didesnės arenos, bet jaunimui nereikia didelių, brangiai išlaikomų arenų. Mums labai trūksta mažesnių sporto salių, ne tik tinkliniui, bet ir kitoms sporto šakoms. Ir mano brolis (profesionalus krepšininkas Paulius Sorokas) su tuo susiduria vasarą, kai ieško kur treniruotis“, – sakė I.Sorokaitė, pakartojusi ir Vilniuje girdimą paprastų salių problematiką.
Sakoma, kad velnias slypi detalėse, ir I.Sorokaitė pateikė argumentus, kodėl sunku įsikurti įprastų mokyklų sporto salėse.
Dauguma jų tiesiog per ankštos, statytos seniai ir neturinčios bent dviejų metrų erdvės užribio kiekviename salės gale, ko reikia tinkliniui.
Be to, mokyklose dėl vasaros atostogų salių užimtumo tvarkaraščiai ima ryškėti tik rugsėjo pabaigoje, derinimai užtrunka iki spalio vidurio.
Kartais siūlomi vėlyvi laikai, bet mergaitėms sportuoti nuo 21 val. yra per vėlu. Tvarkaraščių langų yra, bet akademijos auklėtinės treniruojasi ir po penkis kartus per savaitę, tad reikia pastovios vietos.
I.Sorokaitė teigė pati parengusi 3 mln. eurų vertės naujo sporto komplekso projektą ir apsitarusi dėl pusės investicijų, tačiau projektas įstrigo sporto rėmimo fondo platybėse.
Finansavimas savivaldybės ar valstybės lygmeniu taip pat yra skaudi tema, nes lietuviškas modelis yra paremtas rezultatais bei trenerių kategorijomis, o tai nebūtinai koreliuoja su augančios akademijos sistema.
„Manau, kad esame derlinga sportui tauta – lietuviai labai sportiški, merginų tinklinyje matome nuostabius duomenis ir didelį norą, – kalbėjo I.Sorokaitė. – Tačiau ne visos sporto šakos yra finansuojamos, vaikui sunkiau pakeisti sportą, kad turėtų galimybių save atrasti.
Gal ne visi taps profesionalais, bet išmoks komandiškumo, kuris labai pravers darbuojantis kitose srityse.“
Pabrėždama, jog labiausiai trūksta lėšų salių nuomai, I.Sorokaitė teigė atsargiai žvelgianti į narystės mokesčių kėlimą.
„Tėvai pasiruošę duoti savo vaikams viską, kas geriausia, bet trankyti per tėvų kišenes nėra teisinga“, – sakė ji.
Viešame įraše ji kreipėsi dėl 50 tūkst. eurų sumos iš geros valios žmonių ar bendrovių ir jau sulaukė teigiamos reakcijos. Jau galima paremti akademiją ir per pinigų aukojimo platformą.
„Atsakas didelis – gauname daug laiškų, žmonės pradėjo klausinėti, kaip gali mums padėti. Dėl to labai džiaugiuosi. Tikimės per mėnesį surinkti pinigus, bet kartu žinome, kad po 50 tūkst. reikės ne tik šiems metams, bet ir tęstinumui“, – sakė I.Sorokaitė.
Ji pati ketina skirti dar daugiau energijos Lietuvos tinkliniui po metų, kai ketina baigti savo ilgą karjerą, per kurią laimėtas pasaulio tinklinio klubų čempionatas, CEV taurė (antras pagal pajėgumą tinklinio turnyras Europoje), dvi Italijos taurės.
„Turbūt tai bus paskutiniai metai, – kalbėjo Italijos komandos „Pinerolo“ žaidėja. – Reikia pratintis prie minties apie finišą, nes reikia dar daugiau laiko skirti ir akademijai, tikiuosi, kad išgyvensime šiuos metus ir rasime rėmimą.
Galvoju ir apie šeimos sukūrimą, noriu apsistoti Lietuvoje ir toliau padėti vystytis mūsų šalies tinkliniui.“
I.Sorokaitė teigė, kad jai artima ir paplūdimio tinklinio tema, kurioje šiuo metu karščiausias klausimas dėl olimpinių kelialapių tebekovojančio Monikos Paulikienės ir Ainės Raupelytės dueto.
Prisidėdama prie Italijos tinklinio specialistų vedamų mokymų bei Lietuvos merginų rinktinės formavimo, I.Sorokaitė kelia dar platesnes ambicijas.
Lietuvos tinklinio federacijos prezidento Dariaus Čerkos antroji kadencija baigsis kitais metais, o I.Sorokaitė neslepia ketinimų šokti į atsakingesnes pareigas.
„Dar nesu apsisprendusi, bet galvoju, kad galėčiau duoti daugiau, – sakė ji. – Jau apšilau kojas, o turėdama kontaktus ir įdirbį, manau, kad galėčiau būti naudinga, juo labiau, kad mano vardas Europos ir pasaulio tinklinyje žinomas gal net labiau nei Lietuvoje.
Ryšiai galėtų padėti sparčiau augti mūsų šalies tinkliniui. Norisi skubėti, nes vaikai auga kaip ant mielių. Žinau, kad ketveri metai yra atsakingas laikotarpis, bet norisi siekti didelių tikslų. Per vasarą apsvarstysiu, padarysiu savus namų darbus ir priimsiu sprendimą.“
Šaltinis: 15min
