Japonijoje mokykla yra laikoma svarbiu atspirties tašku gyvenime. Štai kodėl ten yra 210 mokyklos dienų (palyginkite su JAV, kurioje yra tik 180 dienų). Nors yra daug panašumų tarp Japonijos ir kitų šalių švietimo sistemos, yra keletas aspektų, kurie šią sistemą paverčia viena efektyviausių pasaulyje.
Sužinojome, kas japonų sistemą lenkia taip toli, ir džiaugiamės galėdami šiomis žiniomis pasidalinti su jumis.
Kol nepasiekia 4 klasės, japonų vaikai nelaiko egzaminų.
Per pirmuosius mokslo metus jų tikslas yra ugdyti savo vaikų charakterį ir įtvirtinti geras manieras, o ne vertinti jų žinias. Jie mokosi būti dosnūs, supratingi ir atjausti. Taip pat mokomi gerbti kitus ir užmegzti švelnų ryšį su gamta ir gyvūnais.
Vaikai patys valo mokyklą.
Nors kitose pasaulio mokyklose dirba sargai ir valytojos, kad mokykla būtų tvarkinga, Japonijoje taip nėra. Ten patys studentai yra atsakingi už klasių, kavinių ir net tualetų švarą.
Japonijos švietimo sistema mano, kad valymas kartu moko mokinius padėti vieni kitiems ir dirbti komandose. Skirdami laiką švarinimuisi, mokiniai mokosi gerbti savo ir kitų darbus.
Mokiniai valgo klasėje kartu su savo mokytoju.
Japonijoje valgymas su mokytojais laikoma norma, naudinga kuriant teigiamą studento ir mokytojo ryšį. Vakarieniaujant gali vykti tikrai naudingi pokalbiai, kurie gali padėti sukurti šeimos atmosferą.
Be to, Japonijos švietimo sistema užtikrina, kad mokiniai valgytų sveiką ir subalansuotą maistą. Taigi, valstybinėse pradinėse ir vidurinėse mokyklose pietūs ruošiami pagal standartizuotą valgiaraštį, kurį sukūrė sveikatos priežiūros specialistai ir kvalifikuoti virėjai.
Vaikai lanko popamokinius seminarus.
Japonijoje labai populiarios popamokinės dirbtuvės arba kitaip vadinamo parengiamosios mokyklos. Čia studentai gali išmokti naujų dalykų, kurių neišmoks per 6 valandas trunkančias pamokas. Užsiėmimai vyksta vakarais, dauguma japonų studentų juos lanko, kad galėtų patekti į gerą vidurinę mokyklą. Priešingai nei daugelis pasaulio studentų, japonai mokosi net savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Be kitų dalykų, japonų studentai mokosi poezijos ir japonų kaligrafijos.
Japonų kaligrafija, dar vadinama „Shodo“, yra meno forma, kurioje žmonės išraiškingus ir kūrybiškus būdus rašo prasmingus kandži simbolius (kinų simbolius, kurie naudojami japonų rašymo sistemoje).
Haiku“ yra poezijos forma, kurioje paprastomis frazėmis perteikiamos gilios emocijos skaitytojams. Laikoma, kad ši poezijos forma turi intelektinį, terapinį ir estetinį poveikį. Abi šios klasės moko vaikus gerbti jų šimtametes tradicijas ir vertinti jų kultūrą.
Beveik kiekvienas mokinys turi dėvėti mokyklines uniformas.
Beveik kiekvienoje vidurinėje mokykloje Japonijoje siekiama pašalinti kliūtis ir padėti skatinti bendruomenės, šeimos ir bendrumo tarp studentų jausmą. Aprangos kodas leidžia nukreipti mokinių dėmesį mokymuisi, taip pat skatina vaikus siekti saviraiškos ne drabužiais, o kitais būdais.
Kokius Japonijos švietimo sistemos dalykus galėtume pritaikyti pas mus Lietuvoje? Pasidalinkite savo nuomone
