Absoliutaus skurdo lygis skaičiuojamas pagal tą pačią metodiką, kaip ir skurdo rizikos lygis, skiriasi skurdo ribos nustatymo būdas ir dydis. Absoliutaus skurdo riba laikomas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kasmet apskaičiuojamas minimalių vartojimo poreikių dydis.
2021 m. absoliutaus skurdo riba – 260 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 546 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, 2020 m. – atitinkamai 257 ir 540 EUR.
Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2021 m. siekė 3,9 proc., t. y. apie 110 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos. Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 2,6 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 2,1 proc., kituose miestuose – 3,3 proc.), kaime – 6,7 proc.
Absoliutaus skurdo lygis šalyje, palyginti su 2020 m., sumažėjo 1,2 procentinio punkto, o per penkerius metus – 11,9 procentinio punkto.
Pensinio amžiaus asmenų absoliutaus skurdo lygis buvo mažesnis nei vaikų iki 18 metų amžiaus ar darbingo amžiaus asmenų. 2021 m. jis sudarė 1,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo 2,4 procentinio punkto.
Absoliutaus skurdo lygis pagal amžiaus grupes 2017–2021 m.
Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 1 proc., tarp bedarbių – 24,3 proc., tarp senatvės pensininkų – 2,2 proc. Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2020 m. nepasikeitė, bedarbių – sumažėjo 7,4, o senatvės pensininkų – 3 procentiniais punktais.
Paaiškinimai
Absoliutaus skurdo lygis – rodiklis, išreiškiamas asmenų, kurių ekvivalentinės disponuojamosios pajamos mažesnės už absoliutaus skurdo ribą, dalimi.
Absoliutaus skurdo riba (minimalių vartojimo poreikių dydis) – kasmet Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apskaičiuojamas pajamų, reikalingų minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių bei paslaugų) poreikiams patenkinti, dydis.