Lietuvos gyventojai vis dažniau stebi netikėtus svečius – meškas, kurios klaidžioja ne tik miškuose, bet ir miesto gatvėse. Nors daugeliui tai skamba kaip siurrealus vaizdas, tokia realybė jau čia pat. Apie meškų elgseną, pavojus ir svarbiausius dalykus susidūrus su šiuo plėšrūnu – pasakoja buvusi cirko artistė Agnė Lancevičė, daug metų dirbusi su meškomis.
Prijaukinta meška – ne tas pats, kas laukinis žvėris
Agnė atvirai kalba apie skirtumus tarp prijaukintos ir laukinės meškos. Pirmą kartą pamačiusi mešką cirke ji suprato – šie gyvūnai, užauginti nuo mažens šalia žmogaus, niekuo neprimena savo laukinių giminaičių.
„Gamtoje meška yra visiškai kitaip veikiama instinktų. Ji nėra pratusi prie žmonių, todėl natūraliai jų vengia arba, jei jaučia pavojų – gali pulti. O prijaukinta meška elgiasi kaip šuo – ji prisirišusi prie savo šeimininko, reaguoja į komandas“, – aiškina ji.
Visgi laukinės meškos, nepaisant atstumo nuo žmonių, pasižymi dideliu intelektu. Pasak Agnės, jos geba prisitaikyti, yra socialios ir itin smalsios. Tačiau būtent dėl to jas galima labai lengvai išmušti iš pusiausvyros.
Ką daryti sutikus mešką?
Didžiausias mitas, kuris dažnai sklando visuomenėje – kad meškos neva puola žmogų vos jį pamačiusios. Agnė kategoriškai nesutinka: „Meška labiau bijo žmogaus nei žmogus meškos. Jei jos niekas nepuola, nebaido, ji tiesiog pasitraukia.“
Jei sutikote mešką – svarbiausia, anot jos, nepanikuoti. Nereikia kelti triukšmo, mojuoti rankomis ar bėgti. Tokie veiksmai gali būti traktuojami kaip grėsmė, o tai – viena iš nedaugelio situacijų, kai meška gali pulti.
„Svarbiausias dalykas – nesiartinti. Leiskite meškai pasitraukti pačiai. Ji nenori konflikto. Jos instinktas – išlikti, o ne atakuoti. Jei elgsitės ramiai – nieko blogo nenutiks“, – pabrėžia Agnė.
Ji taip pat įspėja – niekada nemaitinkite laukinės meškos. Net jei ji atrodo meiliai ar sukelia gailestį, pratinimas prie žmogaus veda prie pavojingų pasekmių tiek gyvūnui, tiek visuomenei.
Lietuvoje meška – jau nebe sensacija
Šių dienų žiniasklaida mirga nuo pranešimų apie vieną konkrečią mešką, kuri tapo kone sensacija – ji buvo užfiksuota daugybėje Vilniaus vietų. Nuo Avižienių iki Tarandės, nuo Platiniškių iki Šeškinės, nuo Didžiosios Riešės iki Mokyklos gatvės – tai tik dalis vietų, kurias ji aplankė.
Bendrojo pagalbos centro atstovė Vilma Juozevičiūtė pasakojo, kad pirmasis skambutis dėl meškos buvo gautas birželio 14 d. 10:31 val., o paskutinį kartą ji buvo pastebėta birželio 16 d. rytą. Dabar, anot specialistų, meška pasuko šiaurės kryptimi, link Asvejos regioninio parko.
Gyventojai aktyviai stebi situaciją, seka jos maršrutą ir dalijasi informacija. Tačiau ekspertai ragina nekurti panikos – ši meška, kaip ir dauguma laukinių žvėrių, nesiekia žalos. Ji tiesiog klaidžioja, ieškodama ramesnių, miškingų teritorijų.
Ką daryti, jei meška klaidžioja jūsų rajone?
Jeigu gyvenate miškingoje vietovėje ar netoliese teritorijų, kuriose jau pastebėta meška – laikykitės saugaus elgesio rekomendacijų. Nešerkite jos, nebandykite jos nufotografuoti iš arti ir būtinai praneškite tarnyboms, jei ją pastebėjote.
„Turime suprasti, kad mes dalinamės šiuo pasauliu su kitomis gyvybės formomis. Svarbiausia – pagarba ir atsargumas. Jei gerbsime laukinius gyvūnus, jie atsakys tuo pačiu“, – primena Agnė Lancevičė.
Ši istorija apie mešką Vilniuje priminė, kad net gyvenant sostinėje, gamta gali netikėtai pasibelsti į langą. Ir svarbiausia – būti tam pasiruošus.