Ar kada būtume galėję pagalvoti, jog už alaus bokalą apsilankius bare teks atseikėti 5 eurus? Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenys atskleidžia, jog vien per praėjusius metus šio alkoholinio gėrimo kaina augo 12 proc. Tai – didžiausias kainos pokytis didėjimo linkme, lyginant su kitais alkoholiniais gėrimais. Panašu, jog nemalonių pokyčių sulauksime ir ateityje.
Būtų buvę sunku patikėti, jog alus kainuos šitiek
Analizuodamas alaus kainų pokytį, „Volfas Engelman“ vadovas Marius Horbačauskas sako, jog augimui įtakos turėjo žaliavų brangimas, atlyginimų augimas ir padidėję akcizai. Negana to, pasivijo ir energetinių resursų pabrangimas. Todėl praėjusiais metais alaus kaina ir paaugo daugiau nei kitų alkoholinių gėrimų.
Nepaisant to, kaip atskleidžia VDA, iš visų alkoholinių gėrimų pernai Lietuvoje daugiausia parduota būtent alaus.
„Ko gero, lietuvių alkoholio vartojimo kultūra tapo labiau vakarietiška negu rytietiška. Sovietmečiu buvo visiškai atvirkščiai – lietuviai gerdavo stiprius gėrimus, ypač degtinę. O per 30 nepriklausomybės metų, panašu, kad pasistūmėjome link alaus ir silpnesnių gėrimų. Dėl to bėdos aš nematau“, – teigė M.Horbačauskas.
Tiesa, pastebima, kad vykdoma akcizų politika veikia priešinga linkme, mat pasikeitus kainoms, kai kurie gyventojai paskaičiuoja, jog jiems labiau apsimoka pirkti būtent stipriuosius gėrimus.
„Yra tam tikra kategorija vartotojų, kurie skaičiuoja, kas labiau apsimoka, o akcizų politika sudėliota taip, kad daugeliu atvejų labiau apsimoka pirkti stipresnius gėrimus. Iš alaus brangimo daugiausia laimi valstybė, kadangi pasiima ir didesnį akcizą, ir pridėtinės vertės mokestį, kuris nuo didesnės kainos yra dar didesnis“, – pastebi „Volfas Engelman“ vadovas.
M.Horbačauskas sutinka – prieš metus būtų buvę sunku patikėti, jog alaus kainos bus tokios, kokias dabar matome prekybos tinklų parduotuvėse
„Aišku, ir atlyginimai turbūt būtų kitokie, akcizai taip pat. Bet mums, kaip gamintojams, per tą laiką ženkliai kaina nesikeitė. Iki kitų metų pradžios, jeigu viskas išliks taip, kaip dabar, ko gero, kainos nelabai augs. Šiam momentui dar sunku nuspėti, nes neaišku, koks derlius bus – vasaros viduryje, antroje pusėje galbūt jau turėsime aiškesnį matymą.
Lietuva yra pasaulinės grūdų rinkos dalyvė, tad, kai kažkur jų labai trūksta, ten ir išvežame. Ypač, jei ten daugiau moka. Kainų augimui įtakos gali daryti ir Ukrainos grūdų situacija, ir energetika, kadangi salyklo gamybai, džiovinimui reikia daug energijos. Kitas dalykas, auga ir depozito sistemos aptarnavimo mokestis, todėl yra daug niuansų“, – įtaką darančius veiksnius įvardijo M.Horbačauskas.
Pastebi tam tikrų signalų
Tuo metu „MV GROUP Production“, valdančios „Stumbro“, „Alitos“, Anykščių vyno“ ir „Gubernijos“ gamyklas, generalinis direktorius Algirdas Čiburys sako, jog dėl alkoholiniam alui didėjusių akcizų šio kainos netgi susilygino arba tapo didesnėmis už anksčiau įprastai brangesnio nealkoholinio alaus kainas.
Analizuojant, kokią kainos dalį sudaro akcizas, pateikiamas konkretus pavyzdys – štai 0,5 litro skardinei 5,2 proc. stiprumo alaus akcizų tarifai sudaro apie 0,24596 euro.
A.Čiburys sako, jog yra tam tikrų signalų, kad kainos ateityje galėtų augti. Tačiau prognozuoti, kiek jos kiltų ir kada tai pasijustų vartotojams – dar per anksti.
O artimiausiu metu kainos esą neturėtų nedidėti.
„Dėl šiam sezonui reikalingų žaliavų jau esame sudarę sutartis, tad kainos neturėtų kisti. Tačiau dėl sekančio sezono kalbėti dar anksti.
Yra signalų, kad galimas prastas javų derlius gali turėti įtakos salyklo kainoms pasaulinėje rinkoje. Tačiau mažėjant žaliavos paklausai, kainų svyravimo gali ir nebūti. Svarbu paminėti, kad didelę dalį kaštų sudaro pakuočių tvarkymo mokesčiai, kurie eilę metų iš eilės kyla gan stipriai. Tai turi įtakos savikainos ir galutinės produktos kainos augimui“, – pastebėjo A.Čiburys.
Tiesa, nuo šių metų liepos 3 dienos Lietuvoje įsigalios naujas reikalavimas gėrimų pakuotėms – rinkai bus draudžiama tiekti 3 litrų ir mažesnius plastikinius butelius, o taip pat ir kombinuotą gėrimų tarą su nepritvirtintais, iš plastiko pagamintais kamšteliais bei dangteliais. Vis tik, anot A.Čiburio, dauguma atvejų rinkoje šie pokyčiai jau įvykę. Todėl ir galutinis vartotojas kainos įtakos neturėtų pajusti.
Alus neišvengiamai brangs
Bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas sako, jog 2024 metais alaus kainos augo nežymiai. Taip pat antrinama tam, jog didžiausią įtaką pastebėtam pokyčiui turėjo padidėjęs akcizo mokestis.
Tiesa, pastebima, jog šiemet augo ir žaliavų kainos – kalbant apie ateities prognozes, tai gali turėti reikšmingą poveikį.
„Ateityje kainos taip pat kis priklausomai nuo mokesčių, žaliavų kainų. Mūsų pagrindinės žaliavos – salyklas ir apyniai. Tad esame priklausomi ir nuo derliaus. Palyginti su pernai, šių žaliavų kainos augo“, – pridūrė R.Višilas.
Tuo metu ekonomistas Marius Dubnikovas mano, jog alaus kainos augs neišvengiamai. Daryti tokias prielaidas esą galima ne tik dėl brangstančių žaliavų ar kasmet didėjančių akcizų, bet ir bendrų ekonomikos tendencijų.
„Kainos neišvengiamai augs, tame tarpe ir alui. Jos užprogramuotos dviem aspektais – vienas aspektas yra pinigų kiekio didėjimas, dėl ko kyla kainos.
Antras aspektas yra didėjantys akcizai – mokesčiai alkoholiui didės eilę metų į priekį, o alaus kaina dėl to taip pat didės“, – sakė ekonomistas.
Šaltinis: lrytas
