Kurkliai daugeliui sukelia išgąstį – didžiuliai vabzdžiai išsiskiria ne tik savo išvaizda, bet ir tuo, jog labai greitai sunaikina taip puoselėtą derlių, nugraužia augalų šaknis, todėl visas darbas ir triūsas nueina perniek.
Nieko keisto, kad dėl tokio „savo elgesio“ kurkliai užsitraukė daržininkų nemalonę ir šie stengiasi šiuos vabzdžius kuo greičiau išvaryti iš savo kiemo. Entomologė Radvilė Markevičiūtė atsako į 15min klausimus, kas per vabzdys yra kurklys ir kokios priemonės padėtų jį atbaidyti.
– Kas gi yra tie kurkliai? Ar pagrįstai juos vadiname kenkėjais?
– Šių metų vabzdys – paprastasis kurklys geba gyventi po žeme, skristi ir net plaukti. Šis tamsiai rudos spalvos vabzdys išsiskiria savo dydžiu, patinai gali užaugti iki 5 cm, o patelės net iki 7 cm. Gyvenimui po žeme jis turi stambias rausiamojo tipo priekines galūnes, išskiriančias šį vabzdį iš kitų.
Pavasarį, nuo gegužės mėnesio, prasideda kurklių poravimosi sezonas, trunkantis iki birželio pabaigos. Patinėliai, norėdami prisivilioti pateles, kurkia. Kad sustiprintų savo skleidžiamą garsą, paprastieji kurkliai išrausia urvelį, kuris veikia kaip garso stiprintuvas, todėl tyliomis naktimis šiuos vabzdžius galima girdėti kelių šimtų metrų atstumu.
Paprastieji kurkliai yra visaėdžiai, maitinasi augalais ir įvairiais dirvožemyje gyvenančiais bestuburiais. Natūralūs jų priešai yra paukščiai, kurmiai, skruzdėlės, plėšrūs vabalai, parazitiniai nematodai, erkės ir grybeliai. Todėl nors ir žmonių nemėgstami, gamtoje jie yra svarbus kitų gyvūnų maistas. Nenorėčiau kurklių įvardinti kaip kenkėjų, tačiau jie yra žalą darantys vabzdžiai, kadangi apgraužia augalus, tačiau tyčia mums nekenkia.
– Kur jie gyvena, kokią žemę mėgsta ir kas juos vilioja? Kaip greitai jie dauginasi?
– Paprastasis kurklys yra plačiai paplitęs Europoje, o palankiausios buveinės šiems vabzdžiams yra ten, kur drėgnas ir derlingas dirvožemis: drėkinami ir gerai tręšiami laukai, vandens telkinių pakraščiai ar žmonių sodai.
Dauginasi kurkliai tikrai sparčiai. Patelė pavasarį padeda nuo 100 iki 350 kiaušinėlių, kurie išsirita po dešimties ar dvidešimties dienų. Tam, kad įšildytų saulė, juos deda specialioje kameroje arti žemės paviršiaus. Kadangi kurklių metamorfozė yra nepilna, iš kiaušinėlio išsiritę vabzdžiai vadinami nimfomis, jos yra panašios į suaugėlius, tik be sparnų ir šviesesnės.
Patelės yra puikios mamos, jos saugo lizdus su kurkliukais ir juos prižiūri iki pirmo nėrimosi. Suaugusieji ir nimfos ištisus metus gyvena po žeme tunelių sistemose, o vabzdžio gyvenimo ciklas užtrunka nuo vienerių iki trejų metų.
– Daržininkai pyksta ant kurklių, dėl to, kad šie nugraužia augalų šaknis. Kaip šių vabzdžių atsikratyti? Kokiais būdais išvilioti iš sodo ir daržo?
– Kai kurklių sode apsigyvena daug, jie pakenkia auginamiems augalams, tačiau norint atsikratyti šiais vabzdžiais nėra rekomenduotina pulti juos nuodyti pesticidais. Literatūroje minima, kad šiais vabzdžiais atsikratyti padeda kurklių lizdų suradimas ir jų sunaikinimas, kadangi patelės gali padėti kelis šimtus kiaušinėlių, sunaikinus juos arba išsiritusias nimfas, labai sumažinamas jų kiekis.
Taip pat patariama prieš sodinant augalus kelis kartus nuo gegužės iki birželio mėnesio perkasti ir išpurenti dirvą, tokiu būdu suardant kurklių urvus. Dar gali padėti dirvos perkasimas vėlų rudenį, kad būtų sunaikinta dalis žiemoti pasiruošusių vabzdžių. Teigiama, kad kurkliai maitinasi žmonių pasodintais augalais arba tarp jų esančiomis piktžolėmis.
Mažesni augalų daigai yra labai jautrūs kurklių maitinimosi sukeltiems pažeidimams ir iškasamiems jų urvams. Kadangi didesni augalai yra tolerantiškesni šiems pažeidimams, norint sumažinti didelės žalos tikimybę, reikėtų sodinti didesnius, vazonėliuose paaugintus, o ne mažus sodinukus. Taip pat daržuose sumažinus piktžolių, kurios kurkliams gali tapti alternatyviu maisto šaltiniu išplitimą, gali būti apribotas jų populiacijos augimas.