Griežtos baudos už šiukšles: 140 eurų už svetimą konteinerį, 600 eurų už šio daikto išmetimą
Daugiabučių gyventojams įspėjimas: už šiukšlių išmetimą ne į savo konteinerį – 140 eurų bauda, o už šio daikto išmetimą – net 600 eurų

Daugiabučių gyventojams įspėjimas: už šiukšlių išmetimą ne į savo konteinerį – 140 eurų bauda, o už šio daikto išmetimą – net 600 eurų

Svarbu mesti atliekas į priskirtą konteinerį

Daugiabučių gyventojai kelis kartus per savaitę ar net dažniau išneša šiukšles, tačiau dažnai jas išmeta į artimiausią ar pakeliui esantį konteinerį. Vis dėlto specialistai įspėja, kad tokia praktika gali baigtis nemaloniomis pasekmėmis. Atliekas privaloma mesti į savo daugiabučio konteinerį. Išmetus šiukšles į svetimą konteinerį, gresia bauda nuo 30 iki 140 eurų. Jei pažeidimas fiksuojamas pakartotinai, bauda gali siekti net 600 eurų.

Neseniai viename socialiniame tinkle kilo diskusija dėl to, kur daugiabučių gyventojai turėtų mesti atliekas. Viena Vilniaus, Žirmūnų mikrorajono, gyventoja piktinosi, kad aplinkiniai daugiabučių gyventojai naudoja ne savo konteinerius, sukeldami netvarką. „Gyvenu prie pat viešojo transporto stotelės, šalia yra konteineriai, tačiau jie dažnai perpildomi, nes žmonės nesivargina nešti šiukšlių į savo konteinerius,“ – dalijosi ji. Apie šią problemą moteris jau pranešė savivaldybei, kuri žada bausti pažeidėjus.

nuotrauka
nuotrauka

Perpildyti konteineriai ir gyventojų nepasitenkinimas

Diskusijoje nemažai žmonių pripažino, kad išmeta šiukšles į bet kurį pakeliui esantį konteinerį, nesvarbu, ar jis priskirtas jų daugiabučiui. „Man svarbiausia išmesti šiukšles, kad jos neliktų gatvėje. Nesu mačiusi jokių užrašų ant konteinerių, nurodančių, kuriam daugiabučiui jie priklauso,“ – teigė viena komentatorė.

Kiti diskutavo apie perpildytus konteinerius. Viena gyventoja teigė, kad dažnai randa perpildytą konteinerį šalia savo namų, todėl tenka šiukšles nešti toliau. Tačiau kai kurie kiti gyventojai siūlė parsinešti šiukšles atgal į namus ir palaukti, kol konteineris bus ištuštintas. „Tai juk nesąmonė,“ – piktinosi komentatorė. Kiti pabrėžė, kad šiukšlių mėtymas šalia konteinerių sukelia netvarką ir padeda plisti įvairiems nešvarumams.

nuotrauka
nuotrauka

Specialistų įspėjimai: naudokitės savo konteineriais

„Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus“ (VASA) atstovė Justė Ramonaitė-Kuliešienė pabrėžia, kad kiekvienam daugiabučiui yra priskirta konkreti atliekų surinkimo aikštelė. „Gyventojai negali mesti atliekų į konteinerius, skirtus kitam daugiabučiui,“ – teigia ji. Konteinerių priskyrimą ir adresus galima rasti Vilniaus miesto savivaldybės interaktyviame žemėlapyje arba gyventojo asmeninėje paskyroje VASA savitarnoje.

Kaune taip pat įrenginėjamos atliekų surinkimo aikštelės pagal gyventojų skaičių ir atliekų kaupimo normas. Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė primena, kad kiekvienas daugiabutis turi priskirtą konteinerių aikštelę, kurios privalu laikytis. „Gyventojai, norintys sužinoti, kuri aikštelė jiems priskirta, gali kreiptis į „Kauno švara“ klientų aptarnavimo centrą,“ – nurodo specialistė.

nuotrauka
nuotrauka

Perpildytų konteinerių problemos

VASA atstovės teigimu, konteinerių kiekis ir ištuštinimo dažnumas apskaičiuojami atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir atliekų kiekį konkrečiame daugiabutyje. „Naudojantis ne savo daugiabučiui priskirta aikštele, kyla konteinerių perpildymo ir netvarkos problemos,“ – įspėja J. Ramonaitė-Kuliešienė.

Gyventojams, kurie kaupia didelių gabaritų atliekas, siūloma užsisakyti individualią atliekų paėmimo iš namų paslaugą arba patiems pristatyti jas į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.

nuotrauka
nuotrauka

Stebėjimo priemonės ir baudos iki 600 eurų

Atliekų surinkimo aikštelės nuolat stebimos naudojant kameras, dronus ir kitas stebėjimo priemones. „Taip siekiame įvertinti situaciją ir reaguoti realiu laiku,“ – teigia VASA atstovė. Be to, aikšteles tikrina VASA kontrolieriai, o pažeidimus fiksuoja ir perduoda Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupei.

Kauno miesto savivaldybės atstovė priduria, kad gyventojai gali būti baudžiami už atliekų tvarkymo taisyklių nesilaikymą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. „Už taisyklių pažeidimą gresia bauda nuo 30 iki 140 eurų, o pakartotinio nusižengimo atveju – net iki 600 eurų,“ – perspėja specialistė.

Žaliosios atliekos ir papildomos paslaugos

Savivaldybės prašo nenešti žaliųjų atliekų į komunalinių atliekų konteinerius ar jų aikšteles. Žaliosios atliekos, tokios kaip medžių lapai, nupjauta žolė ar vaisių atliekos, turėtų būti kompostuojamos arba pristatomos į specialias aikšteles.

Ukmergės miesto seniūnija anksčiau nemokamai surinkdavo žaliąsias atliekas apvažiuodama individualias valdas, tačiau dabar ši paslauga tapo mokama. Paslauga apima atliekų surinkimą pagal nustatytą grafiką – kas ketvirtą savaitę. Kiekvienas užsakovas gauna specialų konteinerį ar didmaišį, o mokėti reikia tik už jų ištuštinimą ir atliekų išvežimą.

Žaliosios atliekos draudžiamos mesti į neskirtus konteinerius, o už šį pažeidimą gresia bauda nuo 30 iki 140 eurų. Pakartotinis nusižengimas gali užtraukti baudą iki 600 eurų.

Atliekų tvarkymas – svarbi daugiabučių gyvenimo dalis, todėl būtina laikytis nustatytų taisyklių. Specialistai ragina visus gyventojus naudotis priskirtais konteineriais ir prisidėti prie tvarkingos aplinkos kūrimo.

770
685 Pasidalino
mitybos planasmitybos planas