Daugybė lietuvių, ir ne tik jų, penktadienį džiaugėsi Dominikos Banevič, žinomos kaip Bgirl Nicka, olimpiniu sidabro medaliu. Septyniolikmetė šokėja ne tik atkreipė pasaulio dėmesį į breiką, bet ir įkvėpė daugybę jaunų žmonių domėtis šiuo sportu.
„Manau, kad visas pasaulis atrado tai, koks nuostabus sportas yra breikas. Mes parodėme breiko grožį. Manau, kad daugelis žmonių buvo įkvėpti. Tai yra nuostabu mūsų kultūrai, bendruomenei, daugiau žmonių bus įkvėpti ir pradės domėtis breiku,“ – kalbėjo Dominika, spindėdama sidabro medaliu.
Mamos Palaikymas: Svarbiausias Ramstis
Bene labiausiai už Dominiką sirgo ir jos pergale džiaugėsi mama Alina Banevič, kuri per svarbiausią dukters šokį Santarvės arenoje klūpojo šalia aikštės. Alina buvo šalia nuo pat pirmųjų Dominikos žingsnių breiko pasaulyje, rūpinosi ne tik jos fiziniu, bet ir psichologiniu pasiruošimu.
Pasirengimas olimpinėms žaidynėms Paryžiuje buvo intensyvus ir reikalavo ne tik Dominikos, bet ir Alinos atsidavimo. Mama ne tik rūpinosi dukters kasdienybe – maistu, treniruotėmis, drabužiais, bet ir padėjo suvaldyti milžinišką dėmesio bangą, kurią šokėja patyrė po pasaulio breiko čempionato Belgijoje.
Dominikos Kelias į Olimpines Aukštumas
Apie savo dukros talentą ir pasirengimą artėjančiai olimpiadai Alina Banevič pasakojo „Lietuvos ryto“ žurnalistei Ligitai Valonytei praėjusių metų rudenį. Tada Dominika dar buvo šešiolikmetė, gyvenusi įtemptu treniruočių ir varžybų ritmu, siekdama savo aukščiausių tikslų.
Dominikai siekti aukštumų nepakaktų vien talento ir darbo, jei ne jos mama. Alina rūpinosi visais buitiniais reikalais, palikdama dukrai daugiau laiko treniruotėms. Tačiau svarbiausia – ji psichologiškai padėjo dukrai atlaikyti spaudimą, kurį sukėlė viešas dėmesys po pasaulio čempionato pergalės.
Rugsėjo 24 dieną Belgijoje vykusiame pasaulio breiko čempionate Dominika, dar žinoma kaip B-Girl Nicka, pelnė aukso medalį ir iškovojo teisę dalyvauti 2024-ųjų olimpiadoje. Kartu su laimėjimu Nicką užgriuvo dėmesio lavina – sveikinimai, kvietimai į pokalbius, oficialius priėmimus, nepažįstamų žmonių prašymai vesti jų vaikams breiko pamokas, praeivių bandymai fotografuoti ją gatvėje.
Dvasinė Ramybė: Mamos Prioritetas
Nepageidaujamas dėmesys būtų tik išvarginęs šokėją, jei šio srauto nebūtų suvaldžiusi mama. Nemažai kvietimų atsisakyta dėl paauglės dvasinės ramybės išsaugojimo ir susitelkimo į pagrindinį tikslą – breiką. Alina Banevič aiškiai suprato, kad dukrai reikia susitelkti ties treniruotėmis ir pasiruošimu, o ne viešais pasirodymais.
Kai „Lietuvos ryto“ žurnalistė klausė, kodėl ji taip ryžtingai gina savo vaiką, Alina atsakė: „Taip susiklostė, kad esu priversta būti žvaigžde, nors nemėgstu viešai kalbėti. Juk kalbu daug ir ką nors nereikalingo pasakau, todėl pasižadėjau kalbėti mažiau. Kadangi dabar Nicką iš visų pusių nori tampyti, draskyti, kalbinti, nutariau pabūti auka ir leisti jai ruoštis varžyboms. Man sąžinė neleidžia jos psichologiškai žlugdyti.“
Pasaulio Čempionės Kasdienybė: Grįžimas į Treniruotes
Po triumfo pasaulio čempionate Dominika grįžo į savo įprastą kasdienybę. „Niekas nepasikeitė – tą pačią dieną grįžo į salę, kaip ir anksčiau, dirba visu pajėgumu. Atsirado daugiau dėmesio, bet stengiamės dėl to neeikvoti energijos,“ – teigė Alina.
Nepaisant viso dėmesio ir sveikinimų, Dominika išliko susikoncentravusi į savo treniruotes ir pasiruošimą. Netgi lankydamasi mokykloje, ji išlaikė rimtą požiūrį į savo veiklą, vengdama prarasti laiką pašaliniams reikalams. Alina pabrėžia, kad jie nesiekia naujų pažinčių ar draugysčių – visas jų dėmesys yra skiriamas breikui.
Breiko Atradimas: Kaip Prasidėjo Nickos Kelionė?
Breiko pasaulis Dominikai atsivėrė per atsitiktinumą. Alina pasakoja, kad jos dukra, kaip ir daugelis vaikų, mėgo sėdėti prie kompiuterio ir žiūrėti filmukus. Vieną dieną, po įprastų animacinių filmų, ji atrado breiko šokį ir iškart jį pamilo.
„Ji prašė įjungti breiką, nors nežinojo, kas tai yra,“ – prisimena Alina. Dominika pradėjo bandyti atkartoti matytus judesius, o netrukus tai tapo jos aistra. Būdama vos penkerių metų, Nicka jau turėjo aiškų tikslą – tapti profesionalia breiko šokėja.
Nuo aštuonerių metų Dominika pradėjo lankyti breiko treniruotes pas Jevgenijų Kirljanovą, kuris tuo metu buvo geriausias Lietuvoje treneris. Jie surado bendrą kalbą, ir Nicka labai prisirišo prie savo mokytojo. Tačiau po pustrečių metų treneris išėjo iš darbo, o Dominika toliau treniravosi viena. Tai buvo iššūkis, tačiau ji išliko atsidavusi savo tikslui.
Mamos Vaidmuo Nickos Karjeroje: Daugiau nei Tik Palaikymas
Alina Banevič ne tik palaikė savo dukrą, bet ir aktyviai prisidėjo prie jos karjeros. Kai Nicka liko be trenerio, Alina suprato, kad turi pasitraukti iš savo darbo ir skirti visą dėmesį dukters sportinei karjerai.
„Dešimt metų dirbau vadybininke vienoje darbovietėje – buvau pripratusi, jaučiausi patogiai. Teko išeiti iš darbo, kai Nicka liko be trenerio. Supratau, kad esu jai reikalinga,“ – pasakoja Alina. Nuo to laiko jos gyvenimas pasikeitė – ji tapo ne tik mama, bet ir dukters psichologė, stilistė, virėja, skalbėja ir kelionių partnerė.
Nickos Karjera: Staigus Šuolis į Pasaulio Elitą
Nickos karjera šovė į aukštumas po pirmojo pasaulio čempionato Slovakijoje, vykusio 2021 metais, kai jai buvo vos keturiolika. Nicka iškovojo pirmąją vietą, kas sukėlė nuostabą breiko pasaulyje, nes iki tol niekas tokio jauno amžiaus nebuvo laimėjęs čempionato.
Nors šis čempionatas nebuvo oficialiai pripažintas, jis atvėrė duris ir langus tolimesniam Nickos karjeros augimui. Po šios pergalės Nicka tapo viena iš pagrindinių favoričių būsimuose pasaulio čempionatuose ir galutinai įsitvirtino tarptautinėje arenoje. Breikas į olimpinių žaidynių programą buvo įtrauktas ir patvirtintas 2019-aisiais, todėl šokėja pradėjo ruoštis Paryžiaus olimpiadai.
Nickos dalyvavimas pasaulio čempionate Belgijoje 2023-ųjų rugsėjį dar labiau įtvirtino jos kaip vienos geriausių breiko šokėjų pasaulyje statusą. Laimėtas aukso medalis ir pelnyta teisė dalyvauti olimpinėse žaidynėse sukėlė didžiulį susidomėjimą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tai buvo ne tik didelis laimėjimas, bet ir milžiniškas pripažinimas jaunos sportininkės įdirbiui bei talentui.
Olimpinis Sidabras: Pripažinimas ir Nauji Iššūkiai
Kai Dominika Banevič 2024 metų olimpinėse žaidynėse Paryžiuje iškovojo sidabro medalį, tai buvo ne tik jos asmeninis triumfas, bet ir svarbus momentas visam breiko sportui. Šis pasiekimas atkreipė dėmesį į breiką kaip rimtą sporto šaką, galinčią įkvėpti jaunąją kartą.
Breikas, kuris ilgą laiką buvo laikomas gatvės kultūros dalimi, dabar tapo olimpine disciplina, o Nickos sėkmė padėjo tai įtvirtinti visuomenės akyse. Daugelis žmonių visame pasaulyje, įskaitant tuos, kurie anksčiau neturėjo jokio ryšio su breiku, susidomėjo šiuo sportu, pradėjo vertinti jo meninę ir fizinę pusę.
Dominika pati pripažino, kad šis sidabro medalis yra ne tik jos pergalė, bet ir svarbus žingsnis breiko bendruomenei. „Manau, kad visas pasaulis atrado tai, koks nuostabus sportas yra breikas. Mes parodėme breiko grožį. Manau, kad daugelis žmonių buvo įkvėpti. Tai yra nuostabu mūsų kultūrai, bendruomenei, daugiau žmonių bus įkvėpti ir pradės domėtis breiku,“ – sakė ji po finalo.
Mamos Indėlis: Sėkmės Kainos Atspindys
Alina Banevič išlieka svarbiausia Nickos palaikytoja ir patarėja. Ji ne tik užtikrina, kad dukra turėtų viską, ko reikia fiziniam pasirengimui, bet ir saugo ją nuo nepageidaujamo dėmesio, kuris galėtų pakenkti psichologinei pusiausvyrai.
„Nenoriu, kad dukra patirtų tokį spaudimą, kokį karjeros pradžioje patyrė plaukikė Rūta Meilutytė. Jauni sportininkai psichologiškai kenčia dėl nereikalingo kapstymosi – manau, jog kiti žmonės neturi knistis tavo asmeninėje erdvėje. Pakanka, kad visuomenė žino sportininko rezultatus ir dienotvarkę,“ – dalijosi Alina.
Alina taip pat pabrėžia, kad jos dukros privatumas yra labai svarbus. Jos ne kartą patyrė nepatogumų, kai Dominiką bandė fotografuoti nepažįstami žmonės, einant gatve. „Jeigu kas nors prie dukters prikibtų piktybiškai, už savo veiksmus neatsakyčiau – ginčiau iš visų jėgų. Galiu būti jos apsaugininkė,“ – teigia Alina, pabrėždama savo ryžtą apsaugoti dukrą.
Žvilgsnis į Ateitį: Nauji Tikslai ir Svajonės
Nickos kelias į olimpines aukštumas nebuvo lengvas, tačiau dabar ji yra pasirengusi siekti dar daugiau. Nepaisant didelio dėmesio, Dominika išlieka susikaupusi ir orientuota į savo tikslus. Ji planuoja grįžti į mokyklą po akademinių atostogų ir tęsti mokslus, bet tuo pačiu metu tęs savo intensyvų pasiruošimą breiko varžyboms.
Dominika žino, kad jos sėkmė priklauso ne tik nuo fizinių gebėjimų, bet ir nuo psichologinės stiprybės bei palaikymo iš artimųjų. Su mamos Alinos parama ji yra pasirengusi įveikti bet kokius iššūkius, kurie laukia ateityje.
Be to, Nicka yra įsitikinusi, kad breikas ir toliau plės savo ribas ir taps dar populiaresnis sportas visame pasaulyje. „Manau, po žaidynių Paryžiuje viskas pasikeis, beveik garantuoju, kad 2032 metais breiko rungtis bus įtraukta į olimpiados programą. Juk labai daug darbo įdėta,“ – optimistiškai teigia Alina.
Pasaulio breiko bendruomenė laukia, kokius naujus pasiekimus Nicka pasieks ateityje. Nesvarbu, ar tai bus dar vienas pasaulio čempionatas, ar nauji olimpiniai iššūkiai, aišku viena – Dominika Banevič yra pasirengusi toliau rašyti istoriją, įkvėpdama jaunąją kartą sekti savo pėdomis.
