Kai moteris jaučiasi laiminga, tada ir visa šeima būna laiminga. O jei vaikai ir vyras to nesupranta, visiems bus sunku gyventi.
Skirkite laiko ir perskaitykite šią pasakėčią, kad nedarytumėt klaidų savo santykiuose su mama.
Dvi draugės turėjo visiškai skirtingas mamas. Vienos mama visus pinigus, laiką ir jėgas atiduodavo vaikams.
Pirkdavo jiems saldainius, vedžiojo į cirką, į kavinę ledų valgyti, ir nė minutės neskirdavo sau. Net saldainio nepaimdavo. Buvo pasiruošusi atiduoti vaikams viską, taip ir darė.
Antrosios mergaitės mama po darbo pasiimdavo puodelį arbatos ir užsidarydavo savo kambaryje, pasiklausydavo muzikos arba žiūrėjo televizorių. „Pirmiausia aš turiu pailsėti, vaikai“, – sakydavo ji.
Jei pirkdavo šokoladą ar saldainius, padalindavo juos vaikams ir sau, sakydama: „Mama turi būti sveika, pailsėjusi ir laiminga“.
O mergaitei atrodė, kad mama jos nemyli. Ne taip, kaip draugės mama. Toji tikrai mylėjo savo dukrą. Viską daro tik dėl jos, o jos mama ne tokia.
Praėjo kuris laikas, mergaitės suaugo. Pirmosios mergaitės mama nuolat sirgo ir reikalavo priežiūros. Antrosios mama buvo vis tokia pat aktyvi, sveika ir laiminga, kaip jaunystėje.
Ji padėdavo su anūkais, gėrė kavą su draugėmis kavinėje, kartais keliaudavo ir kaskart sakydavo: „Mama turi būti sveika, pailsėjusi ir laiminga“.
Ši pasakėčia – ryškus pavyzdys, kaip moterys pripratusios tarnauti kažkam, skriausdamos ir pamiršdamos save.
Ji į pirmą vietą iškelia vyrą, vaikus, tėvus, nors pačiai reikia meilės ir rūpesčio. Mes reikalingi visiems sveiki ir laimingi, todėl nereikia galvoti, kad tai egoistiška. Tokiu būdu jūs taip pat parodote rūpinimąsi artimaisiais.
Mylėkite save!