Virš Mornos ežero paviršiaus Graikijoje, nuslūgus vandens lygiui, iškyla senovinio Kallio kaimo liekanos, kuris buvo užtvindytas prieš beveik 45 metus. Ežeras, kuris aprūpina beveik pusę Graikijos gyventojų vandeniu, šiuo metu išgyvena vieną iš didžiausių savo nykimo etapų. Šį reiškinį lėmė pastaraisiais metais išryškėjusios klimato krizės pasekmės, tokios kaip ekstremalios oro sąlygos, ilgos sausros bei intensyvus karštis.
Vandens lygio kritimas – senovinio kaimo atskleidimas
Mornos ežeras, vienas didžiausių Graikijos vandens rezervuarų, kuris tiekia vandenį sostinei Atėnams ir aplinkiniam regionui, šią vasarą nukentėjo nuo neįprastai aukštų temperatūrų ir sausros. Dėl mažo kritulių kiekio žiemos metu, vandens lygis ežere drastiškai sumažėjo, palikdamas didžiulius džiūstančios žemės ruožus ir atidengdamas ilgai užtvindytas Kallio kaimo liekanas.
Dimitris Yiannopoulos, vietinis meras, pažymi, kad tokio dramatiško vandens lygio sumažėjimo nebuvo matęs per visus savo 33 tarnybos metus. Ilgos sausros metu atsivėrę įtrūkusio dirvožemio ruožai dabar apgaubia griuvėsius, kurie dar 1980 m. buvo užtvindyti, siekiant patenkinti nuolat augančius Atėnų vandens poreikius.
Klimato kaita ir ekstremalios oro sąlygos
Mokslininkai pabrėžia, kad šis vandens lygio sumažėjimas yra rimtas signalas dėl klimato kaitos padarinių. Sausas Viduržemio jūros klimatas daro Graikiją ypač pažeidžiamą visuotinio atšilimo. Ekstremalios oro sąlygos, tokios kaip sausros, tampa vis dažnesnės ir griežtesnės, todėl Mornos ežeras bei kiti rezervuarai praranda savo svarbų vandens tiekimo vaidmenį.
Vandens lygis Mornos ežere ir dar trijuose pagrindiniuose Graikijos rezervuaruose per metus sumažėjo nuo 1,2 milijardo kubinių metrų iki vos 700 milijonų. Tokios tendencijos kelia pavojų ne tik vandens tiekimui, bet ir didina gaisrų riziką išdžiūvusiuose miškuose. Tiek vietiniai gyventojai, tiek mokslininkai nerimauja, kad situacija gali dar labiau pablogėti, jei artimiausia žiema bus vėl sausa.
Kas laukia ateityje?
Mokslininkai ir vietos valdžios atstovai perspėja, kad šiuo metu pastebimas klimato kaitos poveikis turėtų paskatinti rimtus veiksmus. „Tai – žadintuvas“, – teigia tyrėjai, pabrėždami, kad be ilgalaikių sprendimų, artėjantys mėnesiai gali atnešti dar daugiau iššūkių. Jei nebus kritulių, vandens tiekimo problemos tik blogės, o klimato pokyčiai ir toliau sukels ekstremalius reiškinius, darančius tiesioginę žalą šalies infrastruktūrai ir ekosistemoms.
Šis įspūdingas ir nerimą keliantis reiškinys primena apie klimato krizės poveikį ne tik kasdieniam gyvenimui, bet ir istorinėms vietovėms, kurios gali iškilti tik tada, kai gamta atskleidžia savo stiprybę.
