Sergamumas cukriniu diabetu pasaulyje pastaruoju metu pasiekė epidemijos mastą. Iš dalies pertekliaus liga pavadinama būklė vis dažniau užklumpa ne tik suaugusius, bet ir vaikus. Vienas to kaltininkų yra ydingas, nejudrus gyvenimo būdas.
Cukrinio diabeto tipai ir plitimas
Cukrinis diabetas – tai lėtinė liga, atsirandanti dėl nepakankamos insulino gamybos kasoje arba sutrikusio jo veikimo audiniuose. Yra dvi pagrindinės ligos formos – 1 ir 2 tipo cukrinis diabetas. Pastarasis, kuris dažniausiai išsivysto suaugusiesiems, yra kur kas paplitęs. Tuo tarpu 1 tipo diabetu dažniausiai sergama vaikystėje, tačiau jo atsiradimo priežastys dar nėra iki galo aiškios.
VUL Santaros klinikų Endokrinologijos centro vadovė, gydytoja endokrinologė doc. Žydrūnė Visockienė, pastebi, kad sergamumo cukriniu diabetu situacija Lietuvoje nėra stabili.
„Situacija skaičių prasme po truputėlį blogėja – turime didėjantį pacientų skaičių, kuriems pirmą kartą nustatomas 1 ar 2 tipo cukrinis diabetas. 2023 metų duomenimis, turėjome 155 tūkst. žmonių, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu, ir daugiau nei 9 tūkst., sergančių 1 tipo cukriniu diabetu. Tai yra papildomi 10 tūkst. pacientų su 2 tipo diabetu ir maždaug 300 naujų pacientų su 1 tipo diabetu,“ – nuotolinės konferencijos metu sakė gydytoja.
Pasak jos, šios tendencijos nėra unikalios Lietuvai – jos stebimos ir kitose pasaulio šalyse. Prognozės rodo, kad iki 2030 metų diabetu sergančių žmonių skaičius pasaulyje išaugs iki 522 milijonų. Europoje sergamumo augimas gali siekti 13 proc., o kai kuriose Afrikos šalyse – net iki 150 proc.
Diabeto diagnozavimas ir prevencija
Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė pabrėžia, kad apie trečdalis sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu Lietuvoje dar net nežino apie savo ligą. Tai ypač pavojinga, nes laiku nenustačius ligos ir nepradėjus gydymo, gresia rimtos komplikacijos.
„Ši liga yra baisi dėl galimų komplikacijų, jei ji laiku nėra diagnozuojama ir neskiriamas gydymas. Turint žinių, kaip gyventi sveikiau, galbūt diabetas atsirastų vėlesniame amžiuje arba būtų išvengta baisių komplikacijų,“ – kalbėjo V. Augustinienė.
Specialistai rekomenduoja vyresniems nei 40 metų asmenims, ypač tiems, kurie turi rizikos veiksnių, kasmet atlikti gliukozės tyrimą.
„Tai yra didelė šeimos gydytojo užduotis – įtarti ligą, anksti diagnozuoti ir paskirti gydymą,“ – sakė Ž. Visockienė.
Rizikos veiksniai apima antsvorį, šeimos istoriją, padidėjusį kraujo spaudimą, cholesterolį ir net gestacinį diabetą nėštumo metu.
Gyvensenos įtaka
Pasak ekspertų, sėsli gyvensena ir nesubalansuota mityba yra vienos pagrindinių diabeto plitimo priežasčių.
„Vaikai vis dažniau laisvalaikį leidžia prie kompiuterio su gazuotais gėrimais ir traškučiais vietoje aktyvios fizinės veiklos. Tai lemia antsvorį ir nutukimą, dėl ko vis daugiau vaikų serga 2 tipo cukriniu diabetu,“ – teigia V. Augustinienė.
Nepaisant to, gydytojai pabrėžia, kad tinkamai diagnozavus ir gydant diabetą, pacientai gali gyventi visavertį gyvenimą.
„Dabar yra vaistų, kurie ne tik mažina gliukozės kiekį kraujyje, bet ir atitolina širdies, kraujagyslių bei inkstų ligas,“ – pridūrė V. Augustinienė.
Išvada
Diabetas yra klastinga liga, kuriai įveikti būtina aktyvi profilaktika, ankstyva diagnostika ir pacientų sąmoningumas. Specialistai ragina žmones aktyviau rūpintis savo sveikata, o šeimos gydytojai turi imtis iniciatyvos padėti laiku pastebėti ligą.