Inga Ruginienė: tapome brangia ir neturtinga šalimi – įmonės moka dividendus, bet atlyginimų kelti nenori
Lietuvos pramonės sektorius šiuo metu balansuoja ant ribos. Tūkstančiai darbuotojų išleidžiami į prastovas, kai kur sustabdoma gamyba, o ateities prognozės lieka miglotos. Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius.
Prastovų daugėja – tai dar ne masiniai atleidimai
Anot Ingos Ruginienės, kol kas dar nėra ženklų apie masinius atleidimus, tačiau situacija darosi vis įtemptesnė.
„Darbdaviai šiuo metu renkasi išleidimą į prastovas. Tai ženklas, kad laukia ekonominio atsigavimo ir nori išlaikyti darbuotojus. Ir tai geriau nei netekti darbo vietos visiškai“, – teigia I. Ruginienė.
Pasak jos, darbo rinka stabilizavosi: anksčiau vyravęs darbuotojų trūkumas dabar keičiamas atsargumu. Įmonės nebeplečia gamybos, nedidina investicijų, todėl darbo jėgos poreikis stabilizavosi.
Kai kurios įmonės ketina kelti atlyginimus
Tuo tarpu pramonininkų atstovas Vidmantas Janulevičius pažymi, kad vieningo scenarijaus visam sektoriui nėra – viskas priklauso nuo konkrečios srities.
„Apdirbamoji pramonė, dirbanti su pusfabrikačiais, vargu ar patirs augimą. Tačiau įmonės, kuriančios galutinį produktą su pridėtine verte Lietuvoje, gali kelti atlyginimus – tikimasi apie 8 proc. augimo“, – sako V. Janulevičius.
Jis priduria, kad energijos kainos ir pasaulinės žaliavų tendencijos nulems, kurios šakos sugebės išlaikyti ar pagerinti darbuotojų atlyginimus.
Ruginienė: pelno yra, bet noro dalintis – ne
I. Ruginienė nevynioja žodžių į vatą: daugelis darbdavių moka milijoninius dividendus, tačiau darbuotojų atlyginimai nekyla. Ji įsitikinusi, kad taip ilgai tęstis nebegali.
„Tapome brangia ir neturtinga šalimi. Jei nekelsime darbo užmokesčio, liksime šiame užburtame rate. Darbo užmokestis neturi būti laikomas sąnaudomis – tai investicija į žmogų, į jo produktyvumą ir kvalifikaciją“, – aiškina ji.
Jos nuomone, įmonių tikslas dažnai būna vienas – kuo mažesnės išlaidos, tuo didesnis pelnas. Tačiau taip, pasak jos, prarandama ilgalaikė motyvacija, lojalumas ir konkurencingumas.
Ar laukia sunkesnė antroji metų pusė?
Diskusijoje abi pusės pripažįsta, kad ateinantis pusmetis bus lemiamas. Kol vieni tikisi ekonomikos atsigavimo, kiti įspėja – jei niekas nesikeis, stagnacija taps nuolatine būsena.
„Jei nesikeis požiūris į darbuotoją, negalima tikėtis augimo. Darbo užmokestis turi didėti – kitaip nepavyks išeiti iš šių spąstų“, – pabrėžia I. Ruginienė.