Praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pakeitė gynybos ministrą, o tai paskatino lūkesčius, kad tokių pertvarkymų bus daugiau, pareigūnai pranešė, kad dėl kaltinimų kyšininkavimu suimtas antras aukštas Rusijos gynybos pareigūnas.
Generolas leitenantas Jurijus Kuznecovas, 55 metų Gynybos ministerijos pagrindinės personalo valdybos viršininkas, buvo suimtas anksti pirmadienį per reidą savo viloje Maskvos priemiestyje, pranešė Rusijos žiniasklaida. Jis buvo sulaikytas dėl kaltinimų paėmus milžinišką kyšį ir įkalintas, kol vyks tyrimas ir teismas, pranešė Tyrimų komitetas, aukščiausia Rusijos valstybinė kriminalinių tyrimų agentūra.
Kyšio paėmimu kaltinamo Rusijos gynybos ministerijos Personalo departamento vadovo J.Kuznecovo byloje kratos buvo atliekamos keliais adresais Maskvoje ir Krasnodaro krašte, pranešė Rusijos propagandinė naujienų agentūra TASS, remdamasi teisėsaugos institucijomis.
„Kelias dienas buvo atliekamos kratos keliais adresais, susijusiais su Rusijos gynybos ministerijos pagrindinio personalo departamento vadovu generolu leitenantu Jurijumi Kuznecovu“, – sakė teisėsaugos agentūros atstovas.
J.Kuznecovas kaltinamas priėmęs „itin didelį kyšį“, už kurį gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Komitetas įtaria, kad kyšį jis gavo eidamas ankstesnes Generalinio štabo kariuomenės generalinio direktorato vadovo, atsakingo už valstybės paslapčių išsaugojimą, pareigas, kurias ėjo 13 metų.
Pranešimuose teigiama, kad per reidą Federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentai išlaužė jo namų duris ir langus, kai jis miegojo, ir konfiskavo aukso monetų, prabangių daiktų ir daugiau kaip 100 mln. rublių (šiek tiek daugiau nei 1 mln. eurų) grynaisiais pinigais.
Pranešama, kad buvo apklausta ir jo žmona, anksčiau dirbusi keliose Gynybos ministerijos struktūrose.
Sekmadienį V.Putinas, pradėdamas penktąją kadenciją, pertvarkė savo ministrų kabinetą: 11 su puse metų gynybos ministro pareigas ėjusį Sergejų Šoigu pakeitė ekonomikos ekspertu ir buvusiu ministro pirmininko pavaduotoju Andrejumi Belousovu. V.Putinas paskyrė S.Šoigu Rusijos Saugumo tarybos sekretoriumi, pakeisdamas Nikolajų Patruševą.
N.Patruševas, 16 metų šias pareigas ėjęs įtakingas V.Putino artimiausios aplinkos narys, buvo paskirtas prezidento patarėju. Tulos srities gubernatorius Aleksejus Diuminas, dažnai minimas kaip potencialus V.Putino įpėdinis, taip pat buvo paskirtas prezidento patarėju.
Naujose pareigose N.Patruševas prižiūrės Rusijos laivų statybos pramonę, tačiau vėliau gali užsiimti ir kitomis pareigomis, antradienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis atmetė mintis, kad S.Šoigu perskyrimas reiškia pažeminimą pareigose, o jo naująsias pareigas apibūdino kaip „labai aukštas pareigas su plačia atsakomybe“.
Nors S.Šoigu, kuris palaikė asmeninius ryšius su V.Putinu ir daugelį metų lydėjo jį atostogaujant Sibiro kalnuose, gavo naujas aukštas pareigas, jo artimos aplinkos Gynybos ministerijoje ateitis, valdant A.Belousovui, atrodė abejotina.
S.Šoigu pavaduotojas Timūras Ivanovas praėjusį mėnesį buvo suimtas dėl kaltinimų kyšininkavimu ir jam buvo nurodyta likti areštinėje, kol bus atliktas oficialus tyrimas. Jo areštas buvo plačiai interpretuojamas kaip išpuolis prieš S.Šoigu ir galima jo atleidimo iš pareigų prielaida.
Atrodo, kad pertvarka buvo bandymas suderinti gynybos sektorių su likusia ekonomikos dalimi ir sugriežtinti sparčiai didėjančių karinių išlaidų kontrolę, nes buvo įtariama, kad aukščiausioje kariuomenės vadovybėje klesti korupcija.
Antradienį kalbėdamas aukštuosiuose parlamento rūmuose A.Belousovas sakė, kad V.Putinas jam pavedė užduotį glaudžiau integruoti gynybos sektorių į šalies ekonomiką.
„Tai nelengva užduotis, ji visapusiška ir pirmiausia reiškia karinių išlaidų optimizavimą, – sakė jis. – Pirmiausia optimizavimas reiškia efektyvumo didinimą.“
Jis pagyrė S.Šoigu už kariuomenės modernizavimo priežiūrą, tačiau pabrėžė, kad svarbu pasiekti Rusijos tikslus Ukrainoje su minimaliomis aukomis.
A.Belousovas taip pat paminėjo būtinybę didinti modernių artilerijos ir raketų sistemų, bepiločių orlaivių ir elektroninės kovos priemonių tiekimą. Jis sakė, kad kariuomenė ir toliau stiprins savo gretas savanoriais, pažymėdamas, kad dar vieno mobilizacijos etapo nereikia.
Dalinė 300 tūkst. rezervistų mobilizacija, kurią V.Putinas įsakė surengti 2022 m. rudenį, esant karinėms nesėkmėms, buvo labai nepopuliari, paskatindama šimtus tūkstančių pabėgti į užsienį, kad išvengtų šaukimo į kariuomenę.
Akivaizdžiai įgeldamas S.Šoigu ir jo aplinkai, kuriuos prokremliški kariniai tinklaraštininkai plačiai kritikavo dėl to, kad jie slėpė nuo V.Putino nesėkmes Ukrainoje, A.Belousovas sakė, kad vadovausis „geležiniu principu: galima klysti, bet neleistina meluoti“.
S.Šoigu buvo plačiai laikomas pagrindine figūra, lėmusia V.Putino sprendimą įsiveržti į Ukrainą 2022 m. vasarį, o daugelis Rusijos „žvalgų“ kritikavo jį už tai, kad jis pervertina Rusijos karinius pajėgumus.
Jis ir Generalinio štabo viršininkas generolas Valerijus Gerasimovas sulaukė griežtos Rusijos „žvalgų“ kritikos dėl karinių nesėkmių, įskaitant nesugebėjimą užimti Kijevo karo pradžioje ir Rusijos atsitraukimą iš šiaurės rytų ir pietų Ukrainos vėliau tais pačiais metais.
Perversmas įvyko tuo metu, kai Rusijos pajėgos pradėjo naują puolimą, bandydamos pasinaudoti tuo, kad Vakarų pagalba Ukrainai sulėtėjo, o tai, daugelio stebėtojų nuomone, yra lemiamas karo momentas.
Kremlius stengėsi sušvelninti plačiai paplitusį sumišimą dėl to, kad gynybos ministru pasirinktas ekonomikos ekspertas, neturintis karinės patirties, pabrėždamas, kad V.Gerasimovas, kuris vadovauja kovoms Ukrainoje, išsaugojo savo postą.
D.Peskovas taip pat atmetė kaltinimus, kad sukrėtimas ir aukštų Gynybos ministerijos pareigūnų areštai gali turėti blogos įtakos kariuomenei ir paveikti įvykius Ukrainoje.
Šaltinis: lrytas.lt